Latviai ir estai lietuvius palieka užnugary: skaudi realybė ar šešėlio pinklės?

(Puslapis 1 iš 3)


Facebook nuotr. Ž. Maurico grafikas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-11-24 17:25

 Jeigu pažvelgsime į oficialią statistiką pamatysime, kad pagal vidutinį darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, Estija mus lenkia ženkliai, tačiau į priekį įsiveržusi ir Latvija. Tačiau pažiūrėsim į vartojimą ir situacija jau kitokia. Ekonomistai beda pirštu į šešėlį ir teigia, kad dėl Lietuvos atsilikimo kalta ne tik valdžia, o ir visuomenė.

Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius. Tuo tarpu Estijoje vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, jau yra didesnis negu 1 tūkst. eurų.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjo, kad darbo užmokestis Lietuvoje panašėją į rumuniškąjį. O buvo laikai – 2000 metai – kuomet nuo atlyginimų Estijoje atsilikome vos 11 proc., lenkėme latvius bei ženkliai lenkėme Bulgariją ir Rumuniją.

„Nereikia jokio tyrimo – pakanka pažvelgti į vidutinio darbo užmokesčio statistikos dinamiką ir peršasi nemaloni išvada, kad Lietuvai galbūt jau ir nebevertėtų lygintis su Estija ir labiau orientuotis į egzotiškesnes ES šalis, tokias kaip Rumunija ir Bulgarija. Pamąstymui: kas kaltas? Vėl aplinka kalta ar visgi neapsieita ir be šiokio tokio asmeninio indėlio?“, – rašė ekonomistas.

Šešėlinės ekonomikos gniaužtai akivaizdūs

Ž. Mauricas taipogi pateikia vartojimo statistiką: Lietuvoje – 730 Eur/mėn. vienam gyventojui. Estija – 682 Eur/mėn., Latvija – 600 Eur/mėn. „Išlaidaujam ir nemokam mokesčių vienok“, – prideda ekonomistas.

Naujienų portalui tv3.lt jis komentuoja, kad problema slypi susitelkime į trumpalaikę naudą, nėra suvokimo apie ilgalaikę perspektyvą. Tai būdinga tiek valdžiai, tiek verslininkams, tiek pačiai visuomenei.

Kita priežastis, kurią nurodo Ž. Mauricas, pasitikėjimas. Pasak jo, turtingesnės tos visuomenės, kuriose gyventojai vienas kitu labiau pasitiki, nevyrauja individualistinis požiūris, jog „žmogus žmogui vilkas“.

„Nuo 2000 metų imti duomenys, tad matyti, kad čia jau nebe sovietinis palikimas. Čia mūsų pačių sukurtas produktas. Pas mus pagrindinis pajamų šaltinis kažką apgauti. Kokią valstybę kuriame, jei čia kyšiai ir korupcija? Tada pasilieka tie žmonės, kurie tokiomis žaidimo taisyklėmis vadovaujasi.

Kodėl mes su tokia sistema turėtume kilti aukštyn ir vytis Estiją? Be šansų, geriausiu atveju Portugalijos ir Graikijos lygį pasiekiame ir ten užstrigsime, jei nieko nekeisime. Jiems normalu, kad šešėlis“, – piktinasi ekonomistas kritikuodamas tuos, kuriems atrodo, kad šešėlį naikinti yra blogai.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas