Latvija: kritę skaudžiausiai, kyla sparčiausiai
(Puslapis 1 iš 4)
REUTERS/SCANPIX nuotr.
2013-11-13 13:07
Latvijos makroekonomikos ekspertas Dainis Gašpuitis šių metų liepą pareiškė, kad iš visų Baltijos šalių arčiausiai prieškrizinio lygio yra Lietuvos ekonomika, o labiausiai atsilieka Latvijos. Ekonomisto teigimu, lietuviams beliko atkurti 2,3 proc. prieškrizinio BVP lygio, estams – 4,9 proc., o latviams – 12,2 procento. Ir tai logiška, nes kaimyninė šalis įkrito į giliausią duobę. Tačiau pernai šios šalies ekonomika visus maloniai nustebino: jos BVP ūgtelėjo net 5,6 proc. (Lietuvos – 3,7 proc., o Estijos – 3,3 proc.). Kai kurie ekonomistai tai pavadino tikru stebuklu, o kai kurie iki šiol negali patikėti, kad Latvijai išties pavyko.
Pastaroji ekonominė krizė Latvijai kirto skaudžiausiai – ir ne tik todėl, kad jos ekonomika susitraukė labiausiai. Diržų veržimosi politika buvo tokia negailestinga, kad dar iki šiol Latvijos gyventojai negali patikėti, jog sunkmetis – jau praeityje.
2008 m. Latvijos vyriausybė (vienintelė iš Baltijos šalių) paprašė pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – pasiskolino 820,2 mln. latų. Tiesa, skolą iš TVF vyriausybė gavo tik sutikusi su griežtais biudžeto išlaidų apribojimais, tačiau už palyginti nedideles palūkanas. Skolą latviai baigė grąžinti praėjusių metų gruodį ir tai padarė anksčiau laiko – tuo netgi sukeldami TVF atstovų nuogąstavimus, kad nevertėjo taip stipriai veržtis diržų (neva skurdžiausiai gyvenančių piliečių sąskaita). Tačiau Ryga skubėjo atsiskaityti su TVF, nes tik taip galėjo vėl imtis savarankiškos finansų politikos. Padengti skolą anksčiau laiko Latvijai padėjo sėkmingai išplatintos valstybės obligacijos – už 1,25 mlrd. latų.
Situacija ėmė keistis jau pernai, o šiais metais, bent jau vertinant ekonominius rodiklius, viskas ir toliau gerėja. Latvijos statistikos valdybos duomenimis, per devynis šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje padidėjo 3,7 procento. Per paskutinius metus eksportas augo 9,5 proc., o eksportas į Rusiją – net 12,2 procento. Manoma, kad tam įtakos turėjo Rusijos įstojimas į Pasaulio prekybos organizaciją, nors ekonominiai šių šalių ryšiai visuomet buvo ne patys silpniausi. Latvijos ekspertai ne sykį atkreipė dėmesį, kad abejonių kelia pernelyg glaudus ryšys su Rusija naudojant Latvijos geležinkelių ir jūros uostų infrastruktūrą, taip pat energetikos ir bankų sektoriuje. Bet vėlgi – pastaroji ekonominė krizė neišvengiamai privertė Latviją diversifikuoti savo ekonomiką, kartu išvengiant priklausomybės nuo Rusijos didėjimo ir orientuojantis į kitas rinkas, ypač turint omeny, kad nuo kitų metų ji taps naująja euro zonos nare.
Latvijos ekonomikos ministras Danielius Pavlutas 2013 m. balandį viename interviu tvirtino: Latvija krito smarkiai, bet paskutinius dvejus metus rodo vieną geriausių augimo rezultatų visoje ES. „Mes greit pasivysime prieškrizinius laikus. Ir mes seniai viršijome gamybos ir eksporto apimtis – aplenkėm visus istorinius rekordus. Krizė privertė mus persiorientuoti iš vidaus į užsienio rinkas. Vidaus paklausa pasirodė esanti per silpna. Savų pajėgų užtenka tik didelėms valstybėms. Štai Lenkija labai sėkmingai peržengė per krizę – jie šaunuoliai. Ji tapo bene vienintele šalimi, kurios BVP nesusitraukė 2009 metais. Tačiau net milžiniškos valstybės, pavyzdžiui, Kinija, auga eksporto sąskaita. Mes, žinoma, nebūsim viso pasaulio fabriku, mes netgi nebūsim Baltijos regiono fabriku. Mūsų tikslai kiti. Mes norime maksimaliai kokybiškai išnaudoti savo žmogiškuosius išteklius, norime būti prekybos baze verslui, regiono finansų srautams. Mūsų kompetencija – gebėjimas daryti verslą į abi puses, padėti žmonėms susitikti. Ir taip pat mes norime plėtoti žinių ekonomiką, didelės pridėtinės vertės pramonę.“
- Kornelija Bradaitė
