Latvių patirtis: ar euras įves korekcijų nekilnojamojo turto rinkoje?

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Jūratė Gumuliauskienė / Ekonomika.lt

2014-04-01 11:00

Nuo pat metų pradžios Lietuvos nekilnojamo turto rinkoje jaučiamas kiek neįprastas tokiam laikotarpiui pagyvėjimas. Gyventojai aktyviai domisi nekilnojamo turto rinkos pasiūla bei finansavimo galimybėmis, sudaro būsto įsigijimo sandorius. Ar tokį aktyvumą galima sieti su pasiruošimu euro valiutos įvedimui? Kaimynų latvių, kurie jau ketvirtas mėnuo pratinasi gyventi su naująja valiuta, patirtis rodo, kad euro įvedimas didelio poveikio subalansuotai ir po sunkmečio atsigavusiai šalies nekilnojamo turto rinkai nesukėlė.

Skolinosi kiek aktyviau

Remiantis statistikos duomenimis, Latvijos nekilnojamo turto rinkoje praėjusiais metais buvo fiksuojamas kiek didesnis nei 10 procentų sandorių skaičiaus augimas. Iš viso šalyje buvo sudaryta maždaug 22 tūkst. nekilnojamojo turto įsigijimo sandorių.

Praėjusiais metais nuosekliai augo ir gyventojams išduotų būsto paskolų portfelis. 2012 m. būstui įsigyti Latvijos gyventojai pasiskolino maždaug 766 mln. litų, tuo pačiu tikslu praėjusiais metais – 936 mln. litų. Pernai toliau buvo fiksuojama vidutinio būsto paskolos dydžio mažėjimo tendencija – sunkmečio pamokas išmokę gyventojai daugiau dėmesio skiria savo pajamų ir išlaidų planavimui ir skolinasi daug atsakingiau. 2013-aisiais vidutinės būsto paskolos dydis kaimyninėje Latvijoje siekė 148 tūkst. litų, 2012 m. 154, 2011 m. – 160 tūkst. litų.

Pasiruošimo euro įvedimui periodas neturėjo didesnės įtakos ir gyventojų pasirinkimui, kokia valiuta skolintis būstui. Praėjusiais metais 55 proc. „Swedbank“ Latvijoje išduotų būsto paskolų buvo suteikta latais, likusi dalis – eurais. Panašiomis proporcijomis buvo skolinamasi ir 2012-aisiais.

Kainų pokytis

Išanalizavus duomenis, kaip praėjusiais metais keitėsi vidutinė nekilnojamo turto kaina Latvijoje, galima konstatuoti, kad euras neišprovokavo kainų šuolio. Tiesa, kainos šiek tiek paaugo, tačiau tam įtakos turėjo gerėjanti šalies ekonominė situacija ir kartu augę gyventojų lūkesčiai. Nuosaikios būsto kainos augimo tendencijos Latvijoje stebimos kelerius pastaruosius metus. Sostinėje Rygoje, kurioje vyksta aktyviausia prekyba nekilnojamuoju turtu, būsto kvadratinio metro kaina 2013 metais siekė daugiau nei 2,1 tūkst. litų, tai yra, maždaug 100 litų daugiau nei 2012-aisiais.

Nuosaikus kainos augimas yra dėsningas turint omenyje, jog per ekonominę krizę nekilnojamo turto kainos Rygoje nukrito labiausiai, lyginant su kitomis Baltijos šalių sostinėmis Vilniumi ir Talinu.

Lietuvai – tas pats scenarijus?

Ko gero, nuogąstavimų dėl galimo euro įvedimo poveikio būsto rinkos intensyvumui ir kainai Lietuvoje išgirsime vis daugiau. Tačiau jau ir dabar, susipažinus su kaimynų latvių patirtimi bei analizuojant nekilnojamojo turto rinkos plėtrą Lietuvoje, galima sakyti, kad rinka šalyje yra stabili, paklausos ir pasiūlos santykis yra subalansuotos, todėl perėjimas prie naujosios valiutos reikšmingo poveikio neturės.

Straipsnio puslapiai:

- Jūratė Gumuliauskienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas