Laura Galdikienė: Britanijos ir ES santuoka – kažko trūksta, bet skyrybos per brangu

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

2016-05-25 13:31

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, vadovavęs šios šalies vyriausybei Antrojo Pasaulinio karo bei pokario metais, buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Jis buvo įsitikinęs, kad tik susivienijusi Europa galės užtikrinti taiką, saugumą ir laisvę kontinente. Visgi praėjus kiek daugiau nei pusei amžiaus nuo šių premjero raginimų kyla reali grėsmė, kad birželio 23 d. vyksiančiame referendume Jungtinė Karalystė nuspręs pasitraukti iš ilgai kurto Europos Sąjungos projekto. Tačiau tokia referendumo baigtis neatneštų naudos nei Jungtinei Karalystei, nei be pastarosios likusiai ES.

Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos, arba kitaip „Brexit“, palaikančioji stovykla kritikuoja ES vykdomą migracijos politiką, nacionalinio suvereniteto atsisakymą, pernelyg dideles įmokas į Europos Sąjungos biudžetą, brangius ir perteklinius reguliavimus bei biurokratiją. Visgi būtina paminėti, kad britai visuomet buvo nusiteikę euroskeptiškai ‒ priešinosi didesnei ES integracijai, atsisakė prisijungti prie Šengeno erdvės, išsiderėjo nuolaidas įmokoms į ES biudžetą bei galimybę niekada neįsivesti euro. 1975 metais vykusiame panašiame referendume Jungtinė Karalystė nusprendė pasilikti Europos Ekonominėje Bendrijoje, tačiau panašu, jog šįkart euroskeptikai nusiteikę kovoti rimčiau. Apklausų duomenys rodo, kad apsisprendusių balsuoti už pasilikimą ES dalis tik šiek tiek viršija nusprendusių balsuoti už pasitraukimą.

Jei Jungtinė Karalystė referendume visgi nuspręstų pasitraukti iš ES, tikėtina, jog tai neigiamai paveiktų ir Jungtinės Karalystės, ir ES ekonominę bei politinę ateitį. Remiantis skirtingais įvairių institucijų vertinimais, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES ilguoju laikotarpiu galėtų sumažinti šios šalies BVP net 9,5 procentais. Taip pat greičiausiai kristų svaro sterlingų vertė kitų valiutų atžvilgiu, išaugtų nedarbo lygis, smuktų vidutinis darbo užmokestis, sumažėtų būsto kainos, o viešajam sektoriui tektų daugiau skolintis.

„Brexit“ greičiausiai taip pat atnaujintų diskusijas dėl pro-europietiškai nusiteikusios Škotijos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės – jei taip nutiktų, neigiamas poveikis pastarosios ekonomikai būtų dar didesnis. Suvokdami galimą tokio žingsnio ekonominę bei politinę žalą Jungtinės Karalystės pasilikimą ES palaiko netgi tokie sunkiasvoriai tarptautiniai žaidėjai, kaip JAV prezidentas Barakas Obama, Tarptautinis Valiutos Fondas, G7 ir net pats referendumo iniciatorius Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas.

Ekonominis „Brexit“ poveikis ES, o kartu ir Lietuvai, nebūtų tiesioginis, tad greičiausiai būtų daug mažesnis. Jungtinės Karalystės gyventojams referendume nusprendus palikti ES greičiausiai neigiamą tokio sprendimo poveikį pajustų Europos finansų rinkos. Tikėtini dideli, bet trumpalaikiai svyravimai – galimas akcijų indeksų kritimas, kai kurių ES valstybių skolinimosi kainos didėjimas bei svarų sterlingo vertės smukimas pagrindinių valiutų atžvilgiu. Jeigu visgi paaiškėtų, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES turės didesnį nei tikimasi poveikį ES ekonomikai, Europos Centrinis Bankas gali nuspręsti pratęsti skatinančiosios monetarinės politikos vykdymą dar ilgesniam laikui ir taip padidinti įvairių burbulų formavimosi finansų rinkose riziką. Visgi svyravimai finansų rinkose greičiausiai neturės didelio poveikio Lietuvos ekonomikai, nes lietuvių investicijos finansų rinkose yra gana menkos.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas