Laura Galdikienė: gamybos ratai sukasi, bet su girgždesiu

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

2016-08-30 10:22

Antrąjį šių metų ketvirtį apdirbamoji gamyba ir prekių eksportas pademonstravo prasčiausius rezultatus nuo 2014 metų pradžios. Gamybos apimtys buvo 0,7 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o lietuviškos kilmės prekių eksporto nominali vertė per metus smuko 6,4 procentais. Tuo tarpu pramonės pasitikėjimo rodiklis, pašalinus sezoniškumą, birželį nusirito iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų rugpjūčio. Visa tai paskatino svarstymus, jog Lietuvos apdirbamosios pramonės varikliai ėmė strigti.

Visgi skambinti pavojaus varpais dar pernelyg anksti. Antrąjį šių metų ketvirtį mažėjusias apdirbamosios pramonės apimtis daugiausia lėmė dėl naftos gamyklos remonto bei smukusių naftos perdirbimo maržų susitraukusi naftos produktų gamyba. Neigiamą poveikį augimui turėjo ir dėl naujos ES tabako gaminių pakuočių direktyvos įgyvendinimo laikinai smukusi tabako gaminių gamyba. Tuo tarpu lietuviškos kilmės prekių eksporto (nominalia verte) augimo tempus žemyn tempė ir smukusios eksportuojamų prekių kainos.

Daugeliui apdirbamosios gamybos šakų sekėsi geriau nei pernai. Antrąjį šių metų ketvirtį dviženklius gamybos augimo tempus fiksavo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, tekstilės gaminių, gėrimų, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, medienos ir medienos gaminių, nemetalo mineralinių produktų bei guminių ir plastikinių gaminių gamintojai.

Deja, kai kurių šio sektoriaus žvaigždžių spindesys ima blėsti. Gamybos apsukų lėtėjimas pastebimas baldų gamyboje, tuo tarpu Rusijai užtrenkus savo rinkos duris maisto produktų gamintojams sunkiai sekasi grįžti į spartesnio augimo kelią. Pirmąjį šių metų pusmetį maisto produktų gamyba buvo tik 1 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Naujų rinkų paieška nėra lengva užduotis ‒ pavyzdžiui, daugiau pieno produktų eksportuojama į Saudo Arabiją, JAV bei Pietų Korėją, tačiau to neužtenka sumažėjusiam eksportui į Rusiją bei ES šalis kompensuoti.

Lietuviškų gaminių eksporto rinkose vyksta svarbūs pokyčiai – kontinentinės Europos bei NVS šalis pakeičia labiau nutolusios rinkos. Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus ir trąšas, eksportas mažėjo į didžiausią lietuviškų prekių rinką Vokietiją, taip pat į Rusiją bei kitas NVS šalis. Tuo tarpu šių prekių metinis eksporto augimas į JK minėtu laikotarpiu siekė daugiau nei 20 procentų. Visgi, dėl Brexit sprendimo Lietuvos eksportuotojams gali tekti susitaikyti su mažesniu šios rinkos pelningumu bei lėtesniu eksporto augimu.

Spartų augimo tempą išlaikė eksportas į Skandinavijos šalis, Japoniją, JAV, JAE bei Saudo Arabiją. Dėl pastarųjų dviejų bei Japonijos daugiausia nuopelnų teko vienkartiniams veiksniams, tai yra, išaugusiam tabako gaminių bei grūdų eksportui, tuo tarpu eksporto į JAV augimas apėmė ypač platų lietuviškų prekių spektrą. Tikėtina, jog dėl spartėjančio JAV ekonomikos augimo bei brangstančio JAV dolerio per artimiausius kelis metus ši rinka taps dar patrauklesnė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

Tadas Povilauskas. Darbo užmokestis pernai augo sparčiausiai nuo 2008 metų

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas