Laura Galdikienė: gamybos ratai sukasi, bet su girgždesiu

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

2016-08-30 10:22

Antrąjį šių metų ketvirtį apdirbamoji gamyba ir prekių eksportas pademonstravo prasčiausius rezultatus nuo 2014 metų pradžios. Gamybos apimtys buvo 0,7 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o lietuviškos kilmės prekių eksporto nominali vertė per metus smuko 6,4 procentais. Tuo tarpu pramonės pasitikėjimo rodiklis, pašalinus sezoniškumą, birželį nusirito iki žemiausio lygio nuo praėjusių metų rugpjūčio. Visa tai paskatino svarstymus, jog Lietuvos apdirbamosios pramonės varikliai ėmė strigti.

Visgi skambinti pavojaus varpais dar pernelyg anksti. Antrąjį šių metų ketvirtį mažėjusias apdirbamosios pramonės apimtis daugiausia lėmė dėl naftos gamyklos remonto bei smukusių naftos perdirbimo maržų susitraukusi naftos produktų gamyba. Neigiamą poveikį augimui turėjo ir dėl naujos ES tabako gaminių pakuočių direktyvos įgyvendinimo laikinai smukusi tabako gaminių gamyba. Tuo tarpu lietuviškos kilmės prekių eksporto (nominalia verte) augimo tempus žemyn tempė ir smukusios eksportuojamų prekių kainos.

Daugeliui apdirbamosios gamybos šakų sekėsi geriau nei pernai. Antrąjį šių metų ketvirtį dviženklius gamybos augimo tempus fiksavo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių, tekstilės gaminių, gėrimų, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, medienos ir medienos gaminių, nemetalo mineralinių produktų bei guminių ir plastikinių gaminių gamintojai.

Deja, kai kurių šio sektoriaus žvaigždžių spindesys ima blėsti. Gamybos apsukų lėtėjimas pastebimas baldų gamyboje, tuo tarpu Rusijai užtrenkus savo rinkos duris maisto produktų gamintojams sunkiai sekasi grįžti į spartesnio augimo kelią. Pirmąjį šių metų pusmetį maisto produktų gamyba buvo tik 1 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Naujų rinkų paieška nėra lengva užduotis ‒ pavyzdžiui, daugiau pieno produktų eksportuojama į Saudo Arabiją, JAV bei Pietų Korėją, tačiau to neužtenka sumažėjusiam eksportui į Rusiją bei ES šalis kompensuoti.

Lietuviškų gaminių eksporto rinkose vyksta svarbūs pokyčiai – kontinentinės Europos bei NVS šalis pakeičia labiau nutolusios rinkos. Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės prekių, išskyrus naftos produktus ir trąšas, eksportas mažėjo į didžiausią lietuviškų prekių rinką Vokietiją, taip pat į Rusiją bei kitas NVS šalis. Tuo tarpu šių prekių metinis eksporto augimas į JK minėtu laikotarpiu siekė daugiau nei 20 procentų. Visgi, dėl Brexit sprendimo Lietuvos eksportuotojams gali tekti susitaikyti su mažesniu šios rinkos pelningumu bei lėtesniu eksporto augimu.

Spartų augimo tempą išlaikė eksportas į Skandinavijos šalis, Japoniją, JAV, JAE bei Saudo Arabiją. Dėl pastarųjų dviejų bei Japonijos daugiausia nuopelnų teko vienkartiniams veiksniams, tai yra, išaugusiam tabako gaminių bei grūdų eksportui, tuo tarpu eksporto į JAV augimas apėmė ypač platų lietuviškų prekių spektrą. Tikėtina, jog dėl spartėjančio JAV ekonomikos augimo bei brangstančio JAV dolerio per artimiausius kelis metus ši rinka taps dar patrauklesnė.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas