Laura Galdikienė. Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Laura Galdikienė

2017-03-22 18:46

Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji, o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis šiuo metu emigruojančių, tikisi užsienyje užtikrinti savo šeimai ne tik materialinę, bet ir psichologinę gerovę, o vaikams – galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą. Panašu, kad emigruoti skatinančios priežastys yra ne tik ekonominės, ir su jomis kovoti gali būti ypač sudėtinga.

Emigracijos mastai, mažėję 2012-2014 metų laikotarpiu, nuo 2015 metų vėl ėmė sparčiai kopti į viršų. Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus iš Lietuvos išvyko daugiau nei 50 tūkstančių šalies gyventojų – tai yra 13 proc. daugiau nei 2015 metais. Tiesa, dalis emigrantų sugrįžo, tačiau grynoji emigracija (išvažiavusių ir atvykusių gyventojų skaičiaus skirtumas) vis vien siekė apie 30 tūkstančių ir, lyginant su 2015 metais, išaugo maždaug trečdaliu.

Auganti emigracijos banga pernai vėl tapo regionų fenomenu, tuo tarpu emigracija iš Vilniaus miesto sumažėjo. Įdomu tai, kad Vilniaus apskritis buvo vienintelė, išsiskyrusi išaugusia imigracija. Ir tai nestebina – juk Vilnius ekonomiškai stipriausias šalies miestas, neseniai pačių sostinės gyventojų išrinktas geriausia gyvenimui sostine Europos Sąjungoje.

Ekspertams ne visada lengva suprasti pastaraisiais metais išaugusios emigracijos priežastis. Juk ekonomikos augimas įsibėgėja, vidutinio neto darbo užmokesčio augimas pernai paspartėjo iki 8,3 procentų, o minimalus darbo užmokestis nuo 2011 metų išaugo net 64 procentais. Visgi kai kurie šalies gyventojai menkai pajuto ekonomikos pakilimą. Visų pirma, tai viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių darbo užmokestis pastaraisiais metais augo lėčiau nei dirbančiųjų privačiajame sektoriuje, bei socialiai labiausiai pažeidžiamos grupės – bedarbiai, neįgalieji, pensininkai bei regionų gyventojai. Tad, nepaisant ekonomikos augimo, būtent ekonominės priežastys greičiausiai išliko pagrindiniu emigracijos motyvu.

Visgi augančią emigraciją gali skatinti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, grandininė reakcija. Didelė lietuvių bendruomenė užsienyje, emigracijoje įsitvirtinę giminaičiai bei draugai, jų sėkmės istorijos skatina ir Lietuvoje likusius drąsiau ryžtis emigracijai. Neretai seniau išvykę emigrantai išsiveža ir pagyvenusius tėvus bei anksčiau šalyje paliktus vaikus. Vis svarbesni tampa ir „traukos“ veiksniai, pavyzdžiui, galimybės daugiau uždirbti, geresni darbo pasiūlymai, politinis stabilumas, geresnė švietimo kokybė bei sąlygos.

Prie „traukos“ veiksnių pernai greičiausiai prisidėjo ir britų sprendimas „Brexit“ referendume pasitraukti iš ES – gali būti, jog Lietuvos piliečiai suskubo patekti į šią šalį dar neužsivėrus jos sienoms. Apie tai signalizuoja 22,5 proc. per metus išaugęs emigrantų į šią šalį skaičius. Traukos veiksniai ypač svarbūs jaunesniajai kartai, kurie neretai save laiko globaliais piliečiais, nėra prisirišę prie gyvenamosios vietos ir nuolat ieško geresnių pasiūlymų. Visgi, tikėtina, kad pagerinus šalies švietimo kokybę, tai paskatintų daugiau gyventojų rinktis studijas ir karjerą Lietuvoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas