Laura Galdikienė. Kur slypi tikrosios pajamų nelygybės priežastys?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

2017-05-02 13:36

Pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Apie tai signalizuoja į aukščiausią lygį ir modernios Lietuvos istorijoje, ir tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs progresas mažinant skurdą. Tačiau pagrindinis pastaraisiais metais didėjusios nelygybės šaltinis buvo ne darbuotojų pajamos. Tikrosios nelygybės priežastys yra susijusios su gyventojais, kurie turi ribotas galimybes dalyvauti darbo rinkoje, o kartu ir su besikeičiančia Lietuvos ekonomikos struktūra.

Priešingai populiariam įsitikinimui, atlyginimų nelygybė Lietuvoje pastaraisiais metais sumažėjo. 2011-2016 m. laikotarpiu ketvirtadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų bruto darbo užmokestis išaugo 55 proc., tuo tarpu ketvirtadalio daugiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokestis padidėjo 24 proc. Bruto darbo užmokesčio mediana augo sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, tad atlyginimų pasiskirstymas per pastaruosius penkerius metus tapo tolygesnis. Mažiau nei 400 eurų „ant popieriaus“ gaunančių visą darbo dieną dirbančių darbuotojų dalis sumažėjo nuo 41 proc. 2010 m. iki 15 proc. 2016 metais.

Šioms tendencijoms didžiausios įtakos turėjo nuo 2011 m. net 64 proc. padidintas minimalus mėnesinis atlygis (MMA) ir kartu su ekonomikos augimu atsigaunanti darbo rinka. Tiesa, oficiali užmokesčio statistika gali kiek klaidinti, nes padidinus MMA, disponuojamosios mažiausiai uždirbančių darbuotojų pajamos galėjo didėti ir mažiau, jei anksčiau dalis darbo užmokesčio buvo gaunama neoficialiai. Visgi mažiausiai uždirbančiųjų neto atlyginimą didino ir sumažintas pastarųjų pajamų apmokestinimas, kuris tęsėsi ir šiemet, kai metų pradžioje buvo vėl kilstelėtas neapmokestinamasis pajamų dydis. Taigi atlyginimų nelygybei sumažėjus, pagrindiniu pajamų nelygybės didėjimo šaltiniu pastaraisiais metais buvo skurdžios ir stagnuojančios socialinės išmokos bei pensijos tiems, kurie turi ribotas galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Pensininkų, neįgaliųjų ir bedarbių finansinei situacijai ekonomikos augimas beveik neturėjo jokios įtakos – jų pajamos augo lėčiau nei pajamos iš darbo ir kitų šaltinių. Pavyzdžiui, vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu neto darbo užmokesčiu sumažėjo nuo 49,4 proc. 2009 m. iki 42,3 proc. 2017 m., ir tai buvo vienas iš svarbių veiksnių, didinusių pajamų nelygybę šalyje.

Šių metų pradžioje padidinus pensijas ir padaugėjus šeimų, galinčių gauti vaiko išmokas, bei įvedus kitų priemonių, socialinės paramos tinklas kiek sustiprėjo. Numatytas pensijų indeksavimas taip pat prisidės prie tolygesnio pajamų augimo. Visgi pagrindinės skurstančiųjų kategorijos, t.y. bedarbių, šios priemonės beveik nepasiekė. Valstybės finansuojamos pajamos, nuo kurių priklauso įvairios išmokos, įskaitant nedarbo draudimo išmokas ir socialinę pašalpą, nedidėjo jau nuo 2008 metų ir siekia tik 102 eurus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas