Laura Galdikienė. Kur slypi tikrosios pajamų nelygybės priežastys?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

2017-05-02 13:36

Pajamų nelygybė Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Apie tai signalizuoja į aukščiausią lygį ir modernios Lietuvos istorijoje, ir tarp visų ES šalių įkopęs pajamų nelygybės indeksas ir sustojęs progresas mažinant skurdą. Tačiau pagrindinis pastaraisiais metais didėjusios nelygybės šaltinis buvo ne darbuotojų pajamos. Tikrosios nelygybės priežastys yra susijusios su gyventojais, kurie turi ribotas galimybes dalyvauti darbo rinkoje, o kartu ir su besikeičiančia Lietuvos ekonomikos struktūra.

Priešingai populiariam įsitikinimui, atlyginimų nelygybė Lietuvoje pastaraisiais metais sumažėjo. 2011-2016 m. laikotarpiu ketvirtadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų bruto darbo užmokestis išaugo 55 proc., tuo tarpu ketvirtadalio daugiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokestis padidėjo 24 proc. Bruto darbo užmokesčio mediana augo sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis, tad atlyginimų pasiskirstymas per pastaruosius penkerius metus tapo tolygesnis. Mažiau nei 400 eurų „ant popieriaus“ gaunančių visą darbo dieną dirbančių darbuotojų dalis sumažėjo nuo 41 proc. 2010 m. iki 15 proc. 2016 metais.

Šioms tendencijoms didžiausios įtakos turėjo nuo 2011 m. net 64 proc. padidintas minimalus mėnesinis atlygis (MMA) ir kartu su ekonomikos augimu atsigaunanti darbo rinka. Tiesa, oficiali užmokesčio statistika gali kiek klaidinti, nes padidinus MMA, disponuojamosios mažiausiai uždirbančių darbuotojų pajamos galėjo didėti ir mažiau, jei anksčiau dalis darbo užmokesčio buvo gaunama neoficialiai. Visgi mažiausiai uždirbančiųjų neto atlyginimą didino ir sumažintas pastarųjų pajamų apmokestinimas, kuris tęsėsi ir šiemet, kai metų pradžioje buvo vėl kilstelėtas neapmokestinamasis pajamų dydis. Taigi atlyginimų nelygybei sumažėjus, pagrindiniu pajamų nelygybės didėjimo šaltiniu pastaraisiais metais buvo skurdžios ir stagnuojančios socialinės išmokos bei pensijos tiems, kurie turi ribotas galimybes dalyvauti darbo rinkoje. Pensininkų, neįgaliųjų ir bedarbių finansinei situacijai ekonomikos augimas beveik neturėjo jokios įtakos – jų pajamos augo lėčiau nei pajamos iš darbo ir kitų šaltinių. Pavyzdžiui, vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu neto darbo užmokesčiu sumažėjo nuo 49,4 proc. 2009 m. iki 42,3 proc. 2017 m., ir tai buvo vienas iš svarbių veiksnių, didinusių pajamų nelygybę šalyje.

Šių metų pradžioje padidinus pensijas ir padaugėjus šeimų, galinčių gauti vaiko išmokas, bei įvedus kitų priemonių, socialinės paramos tinklas kiek sustiprėjo. Numatytas pensijų indeksavimas taip pat prisidės prie tolygesnio pajamų augimo. Visgi pagrindinės skurstančiųjų kategorijos, t.y. bedarbių, šios priemonės beveik nepasiekė. Valstybės finansuojamos pajamos, nuo kurių priklauso įvairios išmokos, įskaitant nedarbo draudimo išmokas ir socialinę pašalpą, nedidėjo jau nuo 2008 metų ir siekia tik 102 eurus.

Straipsnio puslapiai:

Close

Rūta Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs ...

N. Mačiulis: automobilio mokestis pakeltų lietuvių atlyginimus

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia ...

Įsibėgėjantis kainų augimas kelia nerimą smulkiajam verslui

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, ...

Rūta Vainienė. Cukrini avinėli, pasipurtyk!

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje ...

Valdas Sutkus. Neūkiškumo pavyzdys: „gera“ ir „bloga“ paslauga iš tų pačių valstybės rankų

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, ...

Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis ...

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas