Laura Galdikienė: Lietuvos demografinės žaizdos gilios, bet pagydomos

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

2016-05-13 12:36

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pagyvenusių žmonių dalis visuomenėje išaugo dukart ir dabar siekia beveik 19 procentų. Tikėtina, jog iki 2040 metų kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų amžiaus, o vidutinis gyventojų amžius padidės daugiau nei penkiais metais. Kol kas jokių pokyčių ar sprendimų, galinčių pakreipti senėjimo tendenciją priešinga linkme, nematyti. Deja, laiko tempimas ne mūsų naudai ‒ jei šios problemos sprendimas bus ir toliau atidėliojamas, ekonomika susidurs su labais rimtais iššūkiais.

Pagrindinės sparčiai senėjančios visuomenės priežastys yra mažas gimstamumas, emigracijos srautai, viršijantys imigraciją, bei ilgėjanti gyvenimo trukmė. Gimstamumo rodiklis, nors ir po truputį auga, vis dar išlieka žemas. 10 moterų tenka kiek daugiau nei 16 vaikų, tačiau vien tam, kad būtų užtikrinta kartų kaita, vaikų skaičius turėtų siekti bent 21. Visgi net iki šio skaičiaus išaugęs gimstamumas nebūtų pajėgus pagerinti demografinės padėties, jei nesikeistų migracijos situacija.

Pastarojoje srityje progreso ypač stinga ‒ iki pernai mažėjusi emigracija ir didėjusi imigracija, vėl pakeitė kryptį. Emigracija ypač prisideda prie visuomenės senėjimo, kadangi didžioji dalis emigrantų yra darbingo amžiaus. Pernai 73 procentų emigrantų amžius siekė 15-44 metus. Tikėtina, kad emigracija susilygins su imigracija iki kito dešimtmečio pradžios, tad neigiama grynoji migracija ir toliau prisidės prie Lietuvos demografinės situacijos blogėjimo. Be to, augant šalies ekonomikai, lietuvių gyvenimo trukmė ims ilgėti sparčiau ir tai dar labiau paskatins visuomenės senėjimo procesą.

Lietuvos ekonomika jau jaučia neigiamą senėjančios visuomenės poveikį, o ateityje jis taps vis didesnis. Vyresnių nei 65 metai ir darbingo amžiaus gyventojų santykis šalyje išaugo nuo 16,2 procentų 1990 metais iki 28,1 procento 2015 metais. Kitaip sakant, darbingo amžiaus gyventojų skaičius, tenkantis vienam vyresnio amžiaus gyventojui, per minėtąjį laikotarpį sumažėjo nuo 6,2 iki 3,6. Eurostat prognozuoja, kad iki 2040 metų šis santykis išaugs iki 56 procentų, tai yra, darbingo amžiaus gyventojų skaičius, tenkantis vienam vyresnio amžiaus gyventojui, sumažės iki mažiau nei dviejų.

Augantis darbingo ir vyresnio amžiaus gyventojų santykis reiškia, kad, neilgėjant pensiniam amžiui, santykinai didėja pensininkų skaičius, o dirbančių ir mokesčius mokančių asmenų skaičius mažėja. Tokia situacija kelia grėsmių Lietuvos pensijų sistemos ir visų viešųjų finansų tvarumui. Siekiant vykdyti dėl visuomenės senėjimo išaugusius įsipareigojimus, ateityje gali tekti didinti šalies įsiskolinimą arba didinti ir taip didelius mokesčius dirbantiesiems, kurių gretos sparčiai mažėja. Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, šalies darbo rinka neišvengiamai susidurs su darbuotojų trūkumu. Be to, senėjanti visuomenė neigiamai veikia ir inovacijų, kurios įprastai laikomos produktyvumo augimo varikliu, lygį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas