Laura Galdikienė: ligos diagnozė ‒ populizmas, kaip ją gydyti?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė (nuotr. asm. archyvo)

2016-09-06 15:20

Pasaulį užvaldo liga, kurios pavadinimas populizmas. Išsivysčiusiose šalyse vis daugiau palaikymo susilaukia populistiniai judėjimai, žadantys paprastus sprendimus sudėtingoms problemoms. Populistų idėjos trumpuoju laikotarpiu gali atrodyti patrauklios, tačiau ilguoju jos gali būti ypač pavojingos ‒ ant kortos statomi ne tik pasaulio ekonomikos augimas ir laisva prekyba, bet ir ES ateitis. Visgi pradėti kovoti su šia liga galima tik identifikavus negalavimo priežastis.

O ligos simptomų apstu. Paskatinti populistų britai referendume nusprendė palikti ES, tuo tarpu Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir kitose ES šalyse vis daugiau palaikymo susilaukia nacionalistinės populistinės partijos. Ir spalio mėnesį vyksiantis italų balsavimas referendume dėl konstitucijos pakeitimų, ir kitąmet vyksiantys rinkimai Prancūzijoje bei Vokietijoje gali pateikti nemalonių siurprizų ir sudaryti sąlygas populistinėms jėgoms įsitvirtinti didžiausių ES valstybių valdyme. Kitoje Atlanto pusėje situacija ne ką geresnė ‒ pasaulis būgštauja, kad netrukus prie galingiausios valstybės vairo gali stoti sunkiai prognozuojamas populistas verslininkas Donaldas Trumpas.

Egzistuoja nemažai hipotezių, bandančių paaiškinti rinkėjų nusivylimo esama santvarka priežastis. Nereiktų nuvertinti tokių kultūrinių bei socialinių veiksnių, kaip dalies visuomenės nepasitenkinimo besikeičiančiomis vertybėmis bei dėl gyventojų senėjimo ar imigracijos kintančios demografinės visuomenės struktūros. Žurnalo„The Economist“ teigimu, iki 2050 metų baltaodžiai gyventojai JAV nebesudarys gyventojų daugumos ir šie demografiniai pokyčiai pastariesiems kelia diskomfortą. Visgi panašu, kad pirmuoju smuiku griežia ekonominiai veiksniai ‒ tai stagnuojančios realiosios darbuotojų pajamos bei didėjanti pajamų bei galimybių nelygybė.

Ypač iškalbūs yra darbo užmokesčio duomenys. Jungtinėje Karalystėje iki 2007 metų sparčiu tempu augęs realus darbo užmokestis prasidėjus pasaulinei finansų krizei ėmė mažėti ir pernai buvo beveik 8 proc. mažesnis nei iki krizės. Panašios vangaus darbo užmokesčio augimo tendencijos pastebimos ir euro zonos šalyse, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Italijoje ir kitose. Tuo tarpu JAV realaus darbo užmokesčio mediana, kuri dėl didelės pajamų nelygybės šioje šalyje yra labiau patikimas rodiklis nei vidutinis atlyginimas, nuo 2000 metų išaugo tik 2 procentais. Tačiau šis rodiklis didėjo tik aukštąjį išsilavinimą turintiems darbuotojams, o, pavyzdžiui, žemesnio išsilavinimo darbuotojams realus darbo užmokestis pernai buvo mažesnis nei prieš 15 metų. Tai gali paaiškinti, kodėl tiek daug žemesnį išsilavinimą turinčių amerikiečių palaiko kandidatą į prezidentus D. Trumpą.

Straipsnio puslapiai:

Gairės: ekonomika, ES, populizmas

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas