Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

(Puslapis 1 iš 2)


„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

2018-03-06 17:46

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais pasaulio ekonomikos augimas buvo sparčiausias nuo 2011 metų, tačiau jam kyla grėsmių. Ir didžiausia grėsmė šiuo metu yra ne disbalansai finansų rinkose ar monetarinio skatinimo eros pabaiga, o prekybos karas. Pasaulis pirmą kartą nuo 1930-ųjų, kai JAV prezidentas Herbert’as Hoover’is paskelbė įvedantis muitus 20 tūkst. prekių, susidūrė su rimta prekybos karo grėsme.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas, neva reaguodamas į nacionalinio saugumo tyrimo išvadas, paskelbė, kad įves muitus į šalį importuojamam plienui ir aliuminiui. Akivaizdu, kad nacionalinis saugumas čia tik pretekstas, nes dauguma šių prekių JAV importuoja iš šalių sąjungininkių. Prezidentas Trump’as ir pats neslepia, kad tikrasis tikslas − apsaugoti vietos gamintojus nuo konkurencijos ir sumažinti šalies prekybos deficitą. Visgi šis žingsnis, tikėtina, susilauks atsakomųjų veiksmų. ES paskelbė, jog į JAV veiksmus atsakys įvesdama muitus Harley-Davidson motociklams, Levis džinsams ir JAV viskiui. Trump’as atsakė įvesiantis naujus muitus iš ES importuojamiems automobiliams. Apie atsakomuosius žingsnius prabilo ir Kinija bei kitos šalys. Visi šie veiksmai rodo, kad pasaulis atsidūrė ties prekybos karo slenksčiu.

JAV tenka maždaug penktadalis viso ES prekių ir paslaugų eksporto. Visgi mažai tikėtina, kad didesni tarifai metalams galėtų turėti didesnį neigiamą poveikį ES šalių ekonomikoms – geležis, plienas, metalo lydiniai ir pirminiai metalo produktai sudaro tik nedidelę dalį ES šalių eksporto už ES ribų. Tačiau ES automobilių pramonė yra gerokai labiau pažeidžiama, tad išaugę muitai, priklausomai nuo jų dydžio, galėtų atnešti žalos visos ES ekonomikai.

JAV yra didžiausia ES transporto priemonių eksporto rinka, kuriai tenka ketvirtadalis viso ES transporto priemonių eksporto. Tačiau, tikėtina, kad labiausiai nuo išaugusių muitų tarifų nukentėtų Vokietija, kurios eksportas sudaro daugiau nei pusę viso ES transporto priemonių eksporto. Egzistuoja rizika, kad prekybos karui įsibėgėjus, apmuitinamų prekių skaičius dar labiau išaugtų, įsisuktų pavojinga muitų didinimo spiralė. Tokiu atveju pažeidžiama taptų ir Lietuva, kuri yra viena atviriausių – labiausiai nuo eksporto priklausomų – ekonomikų pasaulyje.

ES, kuri turi pakankamai vidinių problemų − bando atremti valdžios siekiančius populistus, veda sudėtingas Brexit derybas ir, siekdama užkirsti kelią ateities krizėms, imasi spręsti struktūrines problemas, viso to dabar reikia mažiausiai. Prekybinis karas galėtų sutrikdyti spartų ES ekonomikos augimą, sklandų monetarinės politikos normalizavimą, atidėti reformų įgyvendinimą bei įkvėpti naujos gyvybės populistams. Pažeista prekybos tvarka pasaulyje turėtų ne tik ekonominių, bet ir politinių destabilizuojančių pasekmių. Prekybos karas su JAV padidintų ir taip trapų pasitikėjimą šia šalimi tokioje srityje, kaip gynyba, sutvirtintų Kinijos ekonomines ir politines ambicijas. Ir galų gale už šiuos karus aukštesnėmis prekių ir paslaugų kainomis bei prastesne jų kokybe sumokėtų vartotojai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas