Laura Galdikienė: trūkstama atlyginimų dėlionės detalė

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Laura Galdikienė

2016-06-23 17:17

Diskusijose apie atlyginimus Lietuvoje nuolat girdime, koks svarbus minimalaus atlyginimo dydis, darbo santykių reguliavimas, mokesčiai ir dar daugybė kitų aspektų. Tačiau pagrindinis ir svarbiausias ingredientas yra beveik visada užmirštamas. Tolimesnis Lietuvos ekonominis progresas ir tvarus gyventojų pajamų augimas įmanomas tik pasitelkus inovacijas ir kuriant aukštesnės pridėtinės vertės prekes bei paslaugas.

Garsus praėjusio amžiaus ekonomistas J. A. Schumpeter buvo įsitikinęs, jog inovacijos ir technologinė kaita yra pagrindinė ekonomikos varomoji jėga. Inovacijos – ypač aktuali tema Lietuvai. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje sparčiai mažėja, o dabartinė ekonomikos struktūra nebegali užtikrinti spartaus ekonomikos ir pajamų augimo bei artėjimo prie labiau išsivysčiusių šalių pajamų lygio. Pernai Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui (įvertinus perkamosios galios skirtumus), ne tik nepriartėjo prie ES vidurkio, bet net sumažėjo 1 procentiniu punktu ir sudarė 74 procentus ES vidurkio.

Žinoma, Lietuvoje veikia keletas novatoriškų sparčiai augančių aukštųjų technologijų įmonių, ypač biotechnologijų bei lazerių technologijų srityse. Be to, šalyje steigiasi vis daugiau IT centrų, aptarnaujančių dideles užsienio įmones. Visgi, nepaisant šių teigiamų tendencijų, rimtesnio proveržio pasiekti vis nepavyksta – Lietuva išlieka žemos ir vidutinės pridėtinės vertės ekonomika. „Eurostat“ duomenimis, beveik pusė visos verslo pridėtinės vertės Lietuvoje sukuriama menkai žinioms imliame paslaugų sektoriuje. Apdirbamojoje pramonėje pagrindiniu smuiku griežia žemos ir vidutinės pridėtinės vertės produktų gamyba, pavyzdžiui, naftos, maisto produktų, baldų, medienos, guminių ir plastikinių gaminių.

Aukštųjų technologijų sektorius tebėra mažas ir menkai išvystytas – 2013 metais aukštųjų technologijų apdirbamajai gamybai ir paslaugoms atiteko tik 6,3 procento visos verslo sukurtos pridėtinės vertės. Pastaraisiais metais šiame sektoriuje išryškėjo ir teigiamos tendencijos: 2013-2015 metais aukštųjų technologijų produktų gamyba pademonstravo sparčiausią augimą apdirbamojoje pramonėje. Deja, užimtumo statistikoje šie teigiami pokyčiai menkai pastebimi – 2014 metais tik 2,1 procentas visų užimtųjų Lietuvoje dirbo aukštųjų technologijų sektoriuje ir tai buvo žemiausias rodiklis ES.

Aukštųjų technologijų sektorius paprastai pasižymi didžiausiu produktyvumu ir aukščiausiais atlyginimais. Pavyzdžiui, Lietuvos aukštųjų technologijų apdirbamosios gamybos, apimančios vaistų, kompiuterių, elektronikos, optinių ir kitų aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą, produktyvumas arba, kitaip tariant, vienam dirbančiajam tenkanti pridėtinė vertė yra beveik dvigubai didesnis nei vidutinis šalies verslo sektoriaus produktyvumas. Atlyginimai technologijų sektoriuje taip pat stipriai viršija šalies vidurkį. Pavyzdžiui, 2016 metų pirmąjį ketvirtį vaistų gaminių ir farmacinių preparatų gamyboje dirbančiųjų bruto darbo užmokestis buvo dukart didesnis nei vidutinis darbo užmokestis šalyje, o dirbantieji informacijos ir ryšių veikloje mėgavosi 1,8 karto didesniu darbo užmokesčiu.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas