Laura Galdikienė: vien krokodilo odos Lietuvos moterims neužtenka

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

2016-04-21 13:41

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde yra prasitarusi, jog tam, kad moteris galėtų pretenduoti į aukštas vadovaujančias pareigas, jos oda turi būti stora kaip seno krokodilo. Tai pasakė Prancūzijos, trečiosios pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikos, buvusi finansų ministrė. Prancūzija, pagal žurnalo „The Economist“ sudaromą „Stiklinių lubų“ indeksą (angl. Glass-ceiling index), kuris vertina dirbančių moterų situaciją 29-iose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, atsidūrė gana aukštoje septintoje vietoje. Kyla klausimas, ką šia tema galima pasakyti apie Lietuvos moteris ‒ ar joms taip pat būtina užsiauginti storą odą, norint būti sėkmingoms karjeros srityje?

Atrodytų, kad Lietuvai šioje srityje nėra kuo skųstis. Valstybės vadovo bei Seimo pirmininko postus Lietuvoje užima moterys, keletui stambių Lietuvos įmonių taip pat vadovauja moterys. Visgi statistika byloja, kad Lietuvoje aukštas pozicijas užimančios moterys vis dar yra gana retas reiškinys. Lietuvos Seime 2015 metais moterims atiteko tik 23,4 procentai vietų, moterys užėmė 21,4 procentus ministro lygio postų. Tuo tarpu didžiausių Lietuvos bendrovių valdybose praėjusiais metais buvo tik 14 procentų moterų ir tik 4 procentams šių įmonių vadovavo moterys – mažiau nei vidutiniškai ES. Nors pagal Pasaulio ekonomikos forumo sudarytą pasaulinį lyčių atotrūkio indeksą Lietuva pasistūmėjo į viršų – iš 44 vietos 2014 metais pakilo į 31 vietą 2015 metais, kitos Baltijos šalys atsidūrė bent 10 pozicijų aukščiau.

Be moralinio motyvo, jog galimybės abiems lytims siekti karjeros turėtų būti vienodos, egzistuoja ir svarbūs ekonominiai lyčių lygybės motyvai. Kai žmonės neįgyvendina viso savo ekonominio potencialo, kenčia šalių ekonomikos. McKinsey Pasaulinis Institutas apskaičiavo, kad, jei moterys išnaudotų savo pilną potencialą, tai yra, dalyvautų darbo rinkoje tokiu pat pajėgumu, kaip ir vyrai, pasaulio ekonomikos BVP iki 2025 metų padidėtų 26 procentais arba 28 trilijonais JAV dolerių. Tai prilygsta JAV ir Kinijos ekonomikoms kartu sudėjus. Be to, sparčiai senėjanti Lietuvos visuomenė ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomikos augimo tempą, tad didesnis moterų užimtumas yra svarbus, siekiant sumažinti neigiamą besitraukiančios darbo jėgos poveikį.

Būtina pastebėti, kad Lietuvos moterys yra vienos labiausiai išsilavinusių Europos Sąjungoje. Net 38,7 procentų Lietuvos moterų (15-64 m. amžiaus kategorijoje) turi aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu to paties amžiaus vyrų tik 26,3 procentai. Moterų užimtumo rodikliai (ypač tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų), lyginant su ES vidurkiu, taip pat nėra prasti. Nepaisant aukšto Lietuvos moterų išsilavinimo bei užimtumo, vyrai privačiajame sektoriuje uždirba vidutiniškai 17 procentų daugiau nei moterys. Europos Sąjungos mastu šis rodiklis nėra tarp aukščiausių, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tikrovėje atlyginimų atotrūkis gali būti daug didesnis dėl plačiai paplitusio atsiskaitymo vokeliuose.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas