Laura Galdikienė: vien krokodilo odos Lietuvos moterims neužtenka

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė

2016-04-21 13:41

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde yra prasitarusi, jog tam, kad moteris galėtų pretenduoti į aukštas vadovaujančias pareigas, jos oda turi būti stora kaip seno krokodilo. Tai pasakė Prancūzijos, trečiosios pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikos, buvusi finansų ministrė. Prancūzija, pagal žurnalo „The Economist“ sudaromą „Stiklinių lubų“ indeksą (angl. Glass-ceiling index), kuris vertina dirbančių moterų situaciją 29-iose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, atsidūrė gana aukštoje septintoje vietoje. Kyla klausimas, ką šia tema galima pasakyti apie Lietuvos moteris ‒ ar joms taip pat būtina užsiauginti storą odą, norint būti sėkmingoms karjeros srityje?

Atrodytų, kad Lietuvai šioje srityje nėra kuo skųstis. Valstybės vadovo bei Seimo pirmininko postus Lietuvoje užima moterys, keletui stambių Lietuvos įmonių taip pat vadovauja moterys. Visgi statistika byloja, kad Lietuvoje aukštas pozicijas užimančios moterys vis dar yra gana retas reiškinys. Lietuvos Seime 2015 metais moterims atiteko tik 23,4 procentai vietų, moterys užėmė 21,4 procentus ministro lygio postų. Tuo tarpu didžiausių Lietuvos bendrovių valdybose praėjusiais metais buvo tik 14 procentų moterų ir tik 4 procentams šių įmonių vadovavo moterys – mažiau nei vidutiniškai ES. Nors pagal Pasaulio ekonomikos forumo sudarytą pasaulinį lyčių atotrūkio indeksą Lietuva pasistūmėjo į viršų – iš 44 vietos 2014 metais pakilo į 31 vietą 2015 metais, kitos Baltijos šalys atsidūrė bent 10 pozicijų aukščiau.

Be moralinio motyvo, jog galimybės abiems lytims siekti karjeros turėtų būti vienodos, egzistuoja ir svarbūs ekonominiai lyčių lygybės motyvai. Kai žmonės neįgyvendina viso savo ekonominio potencialo, kenčia šalių ekonomikos. McKinsey Pasaulinis Institutas apskaičiavo, kad, jei moterys išnaudotų savo pilną potencialą, tai yra, dalyvautų darbo rinkoje tokiu pat pajėgumu, kaip ir vyrai, pasaulio ekonomikos BVP iki 2025 metų padidėtų 26 procentais arba 28 trilijonais JAV dolerių. Tai prilygsta JAV ir Kinijos ekonomikoms kartu sudėjus. Be to, sparčiai senėjanti Lietuvos visuomenė ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomikos augimo tempą, tad didesnis moterų užimtumas yra svarbus, siekiant sumažinti neigiamą besitraukiančios darbo jėgos poveikį.

Būtina pastebėti, kad Lietuvos moterys yra vienos labiausiai išsilavinusių Europos Sąjungoje. Net 38,7 procentų Lietuvos moterų (15-64 m. amžiaus kategorijoje) turi aukštąjį išsilavinimą, tuo tarpu to paties amžiaus vyrų tik 26,3 procentai. Moterų užimtumo rodikliai (ypač tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų), lyginant su ES vidurkiu, taip pat nėra prasti. Nepaisant aukšto Lietuvos moterų išsilavinimo bei užimtumo, vyrai privačiajame sektoriuje uždirba vidutiniškai 17 procentų daugiau nei moterys. Europos Sąjungos mastu šis rodiklis nėra tarp aukščiausių, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tikrovėje atlyginimų atotrūkis gali būti daug didesnis dėl plačiai paplitusio atsiskaitymo vokeliuose.

Straipsnio puslapiai:

Close

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas