Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Laura Galdikienė, Swedbank vyresnioji ekonomistė

2017-10-06 16:02

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES vidurkio. Visgi per pastaruosius trejus metus vienam gyventojui tenkantis šalies BVP beveik nebepasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Jeigu produktyvumo augimas ir toliau neįsibėgės, šalis rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose. Tam, kad Lietuva to išvengtų, esminė sąlyga yra inovacijų proveržis.

Šalies įstojimas į ES lėmė pozityvią raidą – pagerėjo institucinių paslaugų kokybė, atsivėrė bendra prekių ir paslaugų rinka, šalį užplūdo ES fondų parama ir investicijos iš sąjungos senbuvių šalių. Tai buvo pagrindiniai spartaus pajamų artėjimo prie ES lygio, trukusio iki ekonomikos krizės, veiksniai.

Visgi, panašu, kad šie žemiausiai kabėję vaisiai jau nuraškyti. Dabartinė šalies ekonomikos struktūra, kurioje vis dar vyrauja žemos ir vidutinės pridėtinės vertės sektoriai, nebegali užtikrinti tolesnio pajamų lygio augimo. Produktyvumo augimui, kuris yra esminė realios pajamų konvergencijos sąlyga, šiandien gyvybės galėtų įkvėpti tik inovacijų proveržis. Kitaip sakant, tam, kad pasiektume viršūnėje esančius saldžiausius vaisius, turime sumeistrauti kopėčias ir pasitelkę žinias ir inovacijas kelti šalies ekonomiką vertės grandine į viršų. Yra ženklų, rodančių, jog pagaliau pokyčiai vyksta teigiama linkme.

Nuo 2015 m. pastebimas spartus lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų prekių – optikos prietaisų, farmacijos produktų – eksporto augimas. Įspūdingus eksporto rezultatus demonstruoja ir aukštos pridėtinės vertės paslaugos, pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį pusmetį šalis eksportavo dvigubai daugiau informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) paslaugų nei prieš dvejus metus. Nuo praėjusių metų antrosios pusės stebimas ir spartus investicijų į intelektinės nuosavybės produktus ir į IKT įrangą augimas.

Be to, Europos Komisijos sudarytoje naujausioje Europos inovacijų švieslentėje pažymima, kad nuo 2010 m. iš visų ES šalių daugiausiai progreso pasiekė Lietuva ir didžioji dalis šio progreso įvyko vien tik praėjusiais metais. Visgi būtina paminėti, kad progresas vyksta atsispyrus nuo ypač žemos bazės – Lietuva minėtoje švieslentėje vis dar priskiriama prie nuosaikių inovatorių, o mūsų šalies inovacijų indeksas nesiekia ES vidurkio. Žvelgiant į švieslentėje prasčiausiai įvertintas sritis, nesunku identifikuoti pagrindinius barjerus didesniam inovacijų proveržiui. Ypač prastai vertinama sistema, skirta tyrimams vykdyti, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas, inovacijų poveikis pardavimams, verslo investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei į darbuotojų technologinių įgūdžių ugdymą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas