Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Laura Galdikienė, Swedbank vyresnioji ekonomistė

2017-10-06 16:02

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES vidurkio. Visgi per pastaruosius trejus metus vienam gyventojui tenkantis šalies BVP beveik nebepasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Jeigu produktyvumo augimas ir toliau neįsibėgės, šalis rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose. Tam, kad Lietuva to išvengtų, esminė sąlyga yra inovacijų proveržis.

Šalies įstojimas į ES lėmė pozityvią raidą – pagerėjo institucinių paslaugų kokybė, atsivėrė bendra prekių ir paslaugų rinka, šalį užplūdo ES fondų parama ir investicijos iš sąjungos senbuvių šalių. Tai buvo pagrindiniai spartaus pajamų artėjimo prie ES lygio, trukusio iki ekonomikos krizės, veiksniai.

Visgi, panašu, kad šie žemiausiai kabėję vaisiai jau nuraškyti. Dabartinė šalies ekonomikos struktūra, kurioje vis dar vyrauja žemos ir vidutinės pridėtinės vertės sektoriai, nebegali užtikrinti tolesnio pajamų lygio augimo. Produktyvumo augimui, kuris yra esminė realios pajamų konvergencijos sąlyga, šiandien gyvybės galėtų įkvėpti tik inovacijų proveržis. Kitaip sakant, tam, kad pasiektume viršūnėje esančius saldžiausius vaisius, turime sumeistrauti kopėčias ir pasitelkę žinias ir inovacijas kelti šalies ekonomiką vertės grandine į viršų. Yra ženklų, rodančių, jog pagaliau pokyčiai vyksta teigiama linkme.

Nuo 2015 m. pastebimas spartus lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų prekių – optikos prietaisų, farmacijos produktų – eksporto augimas. Įspūdingus eksporto rezultatus demonstruoja ir aukštos pridėtinės vertės paslaugos, pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį pusmetį šalis eksportavo dvigubai daugiau informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) paslaugų nei prieš dvejus metus. Nuo praėjusių metų antrosios pusės stebimas ir spartus investicijų į intelektinės nuosavybės produktus ir į IKT įrangą augimas.

Be to, Europos Komisijos sudarytoje naujausioje Europos inovacijų švieslentėje pažymima, kad nuo 2010 m. iš visų ES šalių daugiausiai progreso pasiekė Lietuva ir didžioji dalis šio progreso įvyko vien tik praėjusiais metais. Visgi būtina paminėti, kad progresas vyksta atsispyrus nuo ypač žemos bazės – Lietuva minėtoje švieslentėje vis dar priskiriama prie nuosaikių inovatorių, o mūsų šalies inovacijų indeksas nesiekia ES vidurkio. Žvelgiant į švieslentėje prasčiausiai įvertintas sritis, nesunku identifikuoti pagrindinius barjerus didesniam inovacijų proveržiui. Ypač prastai vertinama sistema, skirta tyrimams vykdyti, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas, inovacijų poveikis pardavimams, verslo investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei į darbuotojų technologinių įgūdžių ugdymą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas