Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Laura Galdikienė, Swedbank vyresnioji ekonomistė

2017-10-06 16:02

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES vidurkio. Visgi per pastaruosius trejus metus vienam gyventojui tenkantis šalies BVP beveik nebepasistūmėjo arčiau ES vidurkio. Jeigu produktyvumo augimas ir toliau neįsibėgės, šalis rizikuoja užstrigti vidutinių pajamų spąstuose. Tam, kad Lietuva to išvengtų, esminė sąlyga yra inovacijų proveržis.

Šalies įstojimas į ES lėmė pozityvią raidą – pagerėjo institucinių paslaugų kokybė, atsivėrė bendra prekių ir paslaugų rinka, šalį užplūdo ES fondų parama ir investicijos iš sąjungos senbuvių šalių. Tai buvo pagrindiniai spartaus pajamų artėjimo prie ES lygio, trukusio iki ekonomikos krizės, veiksniai.

Visgi, panašu, kad šie žemiausiai kabėję vaisiai jau nuraškyti. Dabartinė šalies ekonomikos struktūra, kurioje vis dar vyrauja žemos ir vidutinės pridėtinės vertės sektoriai, nebegali užtikrinti tolesnio pajamų lygio augimo. Produktyvumo augimui, kuris yra esminė realios pajamų konvergencijos sąlyga, šiandien gyvybės galėtų įkvėpti tik inovacijų proveržis. Kitaip sakant, tam, kad pasiektume viršūnėje esančius saldžiausius vaisius, turime sumeistrauti kopėčias ir pasitelkę žinias ir inovacijas kelti šalies ekonomiką vertės grandine į viršų. Yra ženklų, rodančių, jog pagaliau pokyčiai vyksta teigiama linkme.

Nuo 2015 m. pastebimas spartus lietuviškos kilmės aukštųjų technologijų prekių – optikos prietaisų, farmacijos produktų – eksporto augimas. Įspūdingus eksporto rezultatus demonstruoja ir aukštos pridėtinės vertės paslaugos, pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį pusmetį šalis eksportavo dvigubai daugiau informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) paslaugų nei prieš dvejus metus. Nuo praėjusių metų antrosios pusės stebimas ir spartus investicijų į intelektinės nuosavybės produktus ir į IKT įrangą augimas.

Be to, Europos Komisijos sudarytoje naujausioje Europos inovacijų švieslentėje pažymima, kad nuo 2010 m. iš visų ES šalių daugiausiai progreso pasiekė Lietuva ir didžioji dalis šio progreso įvyko vien tik praėjusiais metais. Visgi būtina paminėti, kad progresas vyksta atsispyrus nuo ypač žemos bazės – Lietuva minėtoje švieslentėje vis dar priskiriama prie nuosaikių inovatorių, o mūsų šalies inovacijų indeksas nesiekia ES vidurkio. Žvelgiant į švieslentėje prasčiausiai įvertintas sritis, nesunku identifikuoti pagrindinius barjerus didesniam inovacijų proveržiui. Ypač prastai vertinama sistema, skirta tyrimams vykdyti, privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas, inovacijų poveikis pardavimams, verslo investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei į darbuotojų technologinių įgūdžių ugdymą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas