Laurynas Dailydė: Verslo plėtros finansavimas – skolintis ar ištuštinti asmeninę piniginę?

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. „Swedbank“ Verslo finansavimo sprendimų skyriaus vadovas Laurynas Dailydė

2016-03-02 11:58

Sudėtinga būtų rasti verslininką, kuris negalvotų apie savo įmonės plėtrą – investicijas į naujas technologijas, naujų produktų gamybą bei rinkų paiešką, personalo kompetencijų tobulinimą. Kiekvienas, išsikėlęs tokius tikslus, neišvengiamai susidurs su klausimu: investuoti į įmonę asmenines lėšas ar skolintis, kuriuo iš šių kelių eiti ir kaip išvengti skaudžių nesėkmių?

Investavimas iš savo piniginės: privalumai ir trūkumai

Investuojant į verslą asmenines lėšas, rizika yra gerokai mažesnė, nes verslininkas kiekviename plėtros etape gali kontroliuoti investicijų dydį, pasitikrinti įgyvendinamas idėjas ir nuolatos skirti daugiau dėmesio sprendimų kokybės gerinimui.

Visgi dažnai pamirštama, kad pinigai iš asmeninės kišenės – tokia pati paskola, kokią gautumėte iš banko ar kitų investuotojų. Savininko laiką, patirtį, pradinį materialų kapitalą, vėliau uždirbtas įmonės lėšas – visa tai galima vadinti bendru įmonei skolinamu kapitalu. Siekiant verslo plėtros, didėja ir reikalingo bendro kapitalo poreikis.

Verslininkai, skolindami savo lėšas įmonei, dažnai neapskaičiuoja galimų alternatyvių kaštų ir neišsikelia aiškių tikslų, kuriuos nori pasiekti pasitelkę investicijas. Norint išvengti nuostolių, plėtra turi būti kruopščiai planuojama, o kiekviena investicija pamatuota – skaičiavimai turi rodyti ekonominę verslo plėtros naudą.

Kada ieškoti finansavimo iš šalies?

Išorinis finansavimas suteikia galimybę verslo augimui pasitelkti didesnius pinigų srautus. Tai atveria duris drąsesniems sprendimams, tačiau tuo pačiu didina atsakomybę – juk pritrauktą kapitalą teks grąžinti laiku ir su skolintoju aptartomis sąlygomis. Tad per gana trumpą laikotarpį verslas privalo sukurti pakankamą pinigų srautą skolintoms lėšoms dengti.

Be to, lieka mažiau laiko eksperimentuoti. Jei strateginiai plėtros sprendimai nebuvo iš anksto pamatuoti, gali vėluoti jų įgyvendinimas ir nukentėti pirminės prekės ar paslaugos kokybė.

Jei verslo savininkas tiki savo sprendimo naudingumu ir visi finansiniai rodikliai rodo, kad plėstis bus ekonomiškai naudinga, tokiu atveju didesnių kliūčių gauti paskolą ar laiku ją grąžinti neturėtų kilti. Be to, skolinantis norimą tikslą galima bus pasiekti kur kas greičiau, taip pat bus išvengta disponavimo savininko asmeniniais finansiniais resursais.

Bet kuriuo atveju – ar renkantis verslo plėtrai nuosavų lėšų kelią, ar kreipiantis dėl finansavimo į kreditorius – dėliojant plėtros strategiją rekomenduojama kreiptis konsultacijos į finansavimo ekspertą. Nešališkas specialisto žvilgsnis padės suprasti, ar įmonė yra pakankamai subrendusi augti, ir atsakys į klausimą, ar pasirinkta strategija bei turimi ištekliai leis per užsibrėžtą laikotarpį pasieki norimą rezultatą.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas