Lenkija: Lietuvoje sukurtos geros verslo sąlygos

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Elta

2012-09-19 17:06

Lenkijos ekonomikos viceministras Andrzejus Dycha, lankydamasis Vilniuje, su Lietuvos atstovais aptarė dvišalius ekonomikos, prekybos, transporto, energetikos bei investicinius klausimus.

Naujienų agentūra ELTA viceministro teiravosi apie Lietuvos vaidmenį Lenkijos ekonomikoje, euro zonos problemas galimus jų sprendimo būdus ir apie abiejų valstybių investicinę aplinką.

Kokią vietą Lietuva užima Lenkijos eksporto žemėlapyje?

Lietuva mūsų žemėlapyje užima antrą vietą pagal užsienio investicijų pritraukimą. Šioje srityje jūs nusileidžiate tik Švedijai.

Intensyviai plėtojami ir abiejų valstybių tarpusavio prekybos ryšiai. Pernai į Lietuvą eksportavome produkcijos už 1,9 mlrd. eurų, o importas iš Lietuvos vertinamas 1 mlrd. eurų. Pasiekėme geresnių rezultatų, nei tikėjomės.

Taigi eksportas į Lietuvą vis didėja. Kas jį taip skatina?

Pagrindinė priežastis yra akivaizdi - abi valstybės yra Europos Sąjungos rinkos dalyvės. Ne mažiau svarbų vaidmenį atlieka ir nedidelis atstumas tarp mūsų, kitaip sakant, geografinis artumas.

Beje, Lietuvoje sukurtos labai geros sąlygos verslui plėtoti. Eksporto mastų padidėjimą lemia ir lenkus tenkinanti verslo, investicinė aplinka bei geri asmeniniai kontaktai. Mes esame artimi ir mūsų neskiria joks fizinis barjeras - taip galėčiau apibendrinti padidėjusio eksporto į Lietuvą priežastis.

Ar ir kultūriniai abiejų tautų panašumai, bendra istorinė patirtis, manote, turi reikšmės verslininkų tarpusavio kontaktų tvirtumui?

Manau, tai turi reikšmės. Mes vieni kitus suprantame galbūt geriau nei kiti.

Ar įžvelgiate skirtumų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkų?

Nesu Latvijos ir Estijos rinkų ekspertas, tačiau, žvelgiant iš Lenkijos gyventojų perspektyvos, jūs esate įdomiausia ir artimiausia rinka. Nereikėtų pamiršti ir to, kad būtent mes turime bendrą sieną - tai yra svarbus stimulas tarpusavio prekybiniams ryšiams vystyti.

Kaip vertinate Lenkijos ir Lietuvos ekonomikos potencialą? Ar yra rizikos, kad atsėlins kita finansinės krizės banga?

Praėjusios finansinės krizės metu Lietuvą ir Lenkiją vienijo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. 2011 m. Lietuvos BVP augo 5,9 proc., deja, mes kiek atsilikome ir pasiekėme tik 5,3 proc.

Remiantis ES vertinimais, šiais metais BVP augimas mūsų taip pat nenuvils. Lenkijos ekonomikos padėtis tvirta. Tam pritaria ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, prognozuodama, jog mes ir toliau išlaikysime savo pozicijas bei teigiamą BVP augimą.

Norėčiau pažymėti, jog mes turime gana diversifikuotą ekonomiką. Be to, mūsų zlotas - lyg apsaugos tinklas nuo pavojų nestabiliais ES siaučiančios krizės užuomazgų laikais.

Kokią ateitį prognozuotumėte ES ekonomikai?

Tenka pripažinti, kad ES turi rimtų problemų. Tiek Lietuvos, tiek Lenkijos, tiek ir visos ES tikslas - kartu susivienijus išspręsti iškilusias problemas.

Straipsnio puslapiai:

Elta

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas