Lenkija stebina pinigų politikos griežtinimu


Asmeninio archyvo nuotr.

Violeta Klyvienė / Ekonomika.lt

2012-05-20 14:05

 Lenkijos centrinis bankas gegužės pradžioje nustebino sugriežtinęs monetarinę politiką ir bazinę palūkanų normą padidinęs 0,25 proc. iki 4,75 proc. Netikėtas Lenkijos centrinio banko sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą buvo nulemtas padidėjusios infliacijos ir kartu vis dar spartaus ekonomikos augimo.

Euro krizė Lenkijos neaplenks

Lenkijos infliacija išlieka šiek tiek didesnė už oficialų tikslinį rodiklį – 2,5 procento. Atsižvelgiant į ekonomikos lėtėjimo tendencijas, kainų kilimas Lenkijoje šiais ir ateinančiais metais turėtų mažėti. „Danske“ banko ekspertai linkę prognozuoti, kad tolesnio pinigų politikos griežtinimo Lenkijoje šiais metais tikėtis neverta. Euro krizės grėsmė išlieka, o tai reiškia ir pakankamai rimtą pavojų Lenkijos ekonomikai.

Zlotas turėtų stabilizuotis

Padidėjęs nerimas dėl politinės Graikijos krizės, didesnis nei prognozuota Kinijos ekonomikos sulėtėjimas neigiamai paveikė Lenkijos nacionalinę valiutą – zlotą. Neigiami rinkos sentimentai nusvėrė palūkanų normos didinimo poveikį ir zloto kursas euro atžvilgiu smuko. Techninė analizė trumpu laikotarpiu leidžia prognozuoti tolesnį zloto kurso smukimą euro atžvilgiu.

Ilgesnėje perspektyvoje palankus palūkanų lygis ir pakankamai tvirtos Lenkijos realios ekonomikos pozicijos neleidžia prognozuoti besitęsiančio zloto nuvertėjimo. Tai būtų teigiama naujiena Lietuvos eksportuotojams, kuriems zloto smukimas apsunkina konkuravimo šioje rinkoje galimybes.

Išlieka augimo lėtėjimo rizika

Europos Komisija Lenkijos 2012 m. BVP augimo prognozę padidino nuo 2,5 proc. iki 2,7 proc. „Danske“ banko ekspertų vertinimu, Lenkijos ūkio plėtra šiemet sudarys apie 2,8 proc. Išlieka rizika, kad 2012 m. augimas sulėtės iki 2,2 proc. Didžiausias sulėtėjimas šiemet prognozuojamas vidaus paklausai, kurią neigiamai paveiks fiskalinės politikos griežtinimas – mažės tiek privataus vartojimo, tiek ir investicijų augimas.

Planuoja pensijų reformą

Naujai išrinkta Lenkijos vyriausybė, vadovaujama premjero Donaldo Tuskos, tikėtina, įgyvendins griežtinančią fiskalinę politiką. Kita vertus, Lenkija paskelbė apie savo planus pertvarkyti pensijų sistemą. Tai turės ilgalaikį teigiamą poveikį tiek augimui, tiek ir viešiesiems finansams.

Pagrindinis planuojamų pertvarkų elementas – pakelti pensinio amžiaus ribą iki 67 metų bei sumažinti privilegijas. Šiandien Lenkijoje moterys pensinį amžių pasiekia sulaukusios 60 metų, vyrai – 65. Planuojama, kad nuo 2013 m. pensinis amžius palaipsniui susilygins ir padidės iki 67 metų. Be to, reforma numato sumažinti pensijų privilegijas policininkams, ugniagesiams, kareiviams bei kasybos sektoriaus darbuotojams, taip pat numatoma atsisakyti valstybinių pensijų kunigams.

Tokie ketinimai buvo neigiamai sutikti Lenkijos profsąjungų lyderių. Jie grasina atnaujinti protestus futbolo čempionato metu. Pensijų sistemos pertvarka yra neišvengiama prognozuojamų neigiamų demografinių Lenkijos pokyčių kontekste. Svarbu, kad šiame kontekste nemažai pamokų gali gauti ir Lietuvos pensijų sistemos reformatoriai, kurie, kaip bebūtų gaila, nieko nekalba apie privilegijomis aplipusios lietuviškosios sistemos pertvarką.

Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims

- Violeta Klyvienė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas