Lenkiškas nacionalizmo „arkliukas“: tarp problemų ir populizmo

(Puslapis 1 iš 3)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Vaiva Sapeikaitė / Geopolitika

2012-09-12 09:48

Beveik penktadalis piliečių, tai – tautinės mažumos. Gindami mažumų teises, vienijame Lietuvą“, – štai ką skelbė viena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (Akcja Wyborcza Polaków na Litwie) savivaldybių rinkimams skirtų reklamų. Nors retorika graži, reikėtų nepamiršti dviejų įdomių aspektų: tai tada kodėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vykdoma politika skaldo visuomenę ir didina įtampą tarp lietuvių ir etninių mažumų, o antra, kas LLRA paskyrė visų Lietuvos etninių mažumų atstovais ir kiek jų pozicija realiai atstovauja rusų, baltarusių, ukrainiečių, totorių ar kitų tautybių šalies gyventojų interesams? Kvestionuoti LLRA prisiimtą šalies mažumų gynėjos statusą verčia ir tai, kad Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Mahiras Gamzajevas ne kartą yra viešai neigiamai pasisakęs apie jos lyderį Valdemarą Tomaševskį ir pareiškęs, jog LLRA neturi teisės kalbėti visų tautinių mažumų vardu. Jo teigimu, mažesnės Lietuvos tautinės bendrijos jaučiasi LLRA vykdomos politikos įkaitėmis, nors pačios neskubina vyriausybės daryti tokių žingsnių, kurių reikalaujama1.

Kodėl labiausiai pradėjome girdėti lenkų etninę mažumą? Daugiausia tai lėmė istorinės ir demografinės ypatybės: abi tautas ne tik sieja bendra turtinga praeitis, bet ir greta lietuvių (83,9 proc.) lenkų etninė grupė yra antroji pagal dydį ir sudaro 6,6 proc. visų šalies gyventojų – daugiau nei ketvirtį milijono. Negalima nuvertinti ir atskirų asmenybių aspekto: tiek tokių veikėjų kaip V. Tomaševskio ar Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio destruktyvaus poveikio dvišaliams santykiams, tiek dabartinių šalių vadovų nesugebėjimo ar nenoro amortizuoti jautrius klausimus, ką puikiai darydavo Valdas Adamkus ir Lechas Kaczynskis per abiejų valstybių santykių aukso amžių.

Raidės, reitingai ir santykiai

Kalbant apie dabartinius lietuvių ir lenkų santykius, negalima nuošaly palikti asmenvardžių bei vietovardžių rašybos ir tautinėms mažumoms esą nepalankios naujos Švietimo įstatymo redakcijos. Nors problemos atrodo palyginti mažareikšmės, jos jau ilgą laiką kursto aistras tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, ir ne tik visuomenės, bet ir politinio elito. Kadangi eskaluojant šias temas neabejotinai galima susirinkti politinių dividendų, veikiausiai šie klausimai liks aktualūs dar ilgai. Komiška, tačiau politinės demagogijos nesugeba nutildyti nė konkretūs teigiami sprendimai ar bendri susitarimai su lenkais.

Dar šį savaitgalį į tai dėmesį atkreipė ir Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, ragindamas nepasiduoti skleidžiamai „mitologijai“, kad santykiai tarp Lenkijos ir Lietuvos blogi2. Anot vyriausybės vadovo, problemos sprendžiamos, dialogas su Lietuvos lenkais pakankamai intensyvus: šios kadencijos Seimas pirmą kartą pateikė variantą, kaip spręsti pavardžių rašymo klausimą. A. Kubilius taip pat priminė, kad lenkiškose mokyklose mokinio krepšelis yra 20 procentų didesnis nei lietuviškose, kad Lietuvoje lenkiškų mokyklų yra daugiausia pasaulyje, be to, mokinių skaičius jose vidutiniškai dukart mažesnis nei lietuviškose mokyklose. Taigi Lietuva tikrai nenusipelno tokios kritikos lavinos, kokios sulaukia tiek iš Lietuvos lenkų, tiek iš kai kurių Lenkijos politikų pusės.

Kad situacija piešiama neadekvačiai, sutinka ir dr. Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, nesutarimai dažnai pateikiami grėsmingesni, nei iš tikrųjų yra, ir daug pašalinių dalykų įvyniojama į etninę ir politinę problematiką. „Kad Lietuvai taikomi keistoki vertinimo kriterijai, pamatyti nesudėtinga. Pavyzdžiui, kai susitiko Latvijos ir Lenkijos prezidentai, pastarasis padėkojo už Latvijos suteiktus standartus tautinėms mažumoms. Vis dėlto palyginę tautinių mažumų švietimą Latvijoje ir Lietuvoje gautume įdomų vaizdą: Latvijoje 60 procentų dalykų mokomi valstybine kalba, o 40 gali būti tautinės mažumos kalba, o štai Lietuvoje lietuviškai turi būti mokomasi tik Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo. Nė iš tolo nepanašu į 60 procentų. Be to, pažiūrėkime į daugelį rusų mokyklų – jose net be įstatymo lietuviškai mokyta 3–4 dalykai ir nekelta problemų“, – palygino politologas.

Pasak VU TSPMI doktoranto Justino Dementavičiaus, toks palyginimas su Latvija iš tiesų rodo, kad lenkų pusė elgiasi nesąžiningai. Kita vertus, Lietuvos politikams reikėtų pripažinti, jog švietimo reforma įvykdyta gana skubotai ir vienašališkai: „Vos atsiradus galimybei tai padaryti, padarėme ir per daug paskubėjome – dėl to nudegėme nagus.“

J. Dementavičius teigimu, priešiška Lietuvos lenkų reakcija iš dalies paaiškinama ir tuo, kad didelę įtaką procesams daro ne tik „formalūs skaičiukai“ – lenkakalbių gyventojų dalis Lietuvoje kur kas didesnė, bet ir institucinis Lietuvos lenkų organizuotumas, kuris leidžia kur kas efektyviau pritraukti Lenkijos vyriausybės dėmesį. Ne mažiau svarbu atsižvelgti į žmonių pasitenkinimo lygį – bet koks jų padėties pabloginimas, net jei situacija santykinai geresnė, palyginti su kitomis valstybėmis, vietinės bendruomenės traktuojamas kaip priešiškas veiksmas.

„Latvija 1990-aisiais įgyvendino gana konservatyvią mažumų politiką, taigi kiekvienas sekęs liberalizavimas būdavo vertinamas teigiamai. Lietuvoje buvo atvirkščiai, neturėdami tiek problemų, kiek tada turėjo latviai, vykdėme pakankamai atvirą tautinės integracijos politiką, tad, natūralu, kad vėliau kiekvienas teisių susiaurėjimas sulaukdavo neigiamos reakcijos“, – mano jis.

Pasak doc. dr. Tomo Janeliūno, Lietuvoje užaštrinti švietimo klausimai pačioje Lenkijoje yra antraeilis dalykas, tad tai labiau tam tikrų politikų korta, o ne pleištas tarp Vilniaus ir Varšuvos.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Sapeikaitė

Geopolitika

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas