Lenkiškas nacionalizmo „arkliukas“: tarp problemų ir populizmo

(Puslapis 2 iš 3)

Vaiva Sapeikaitė / Geopolitika

2012-09-12 09:48

„Vienas ryškiausių pavyzdžių – Lenkijos užsienio reikalų ministras Sikorskis, kuriam palanku prisiimti lenkų gynėjo užsienyje vaidmenį, ir Lietuva tėra tinkamas taikinys, uždirbantis jam politinių bonusų. Deja, tam suteikiame ne vieną pretekstą – esame davę ne vieną vis dar neįvykdytą pažadą, kas, natūralu, lenkus erzina. Pasidaro uždaras ratas: lenkai jaučiasi teisūs, kad jie tikėjo mūsų pažadais, o mes tarsi teisūs, nes negalime jų įvykdyti, nepažeisdami Konstitucijos, – pažymi jis. –Įdomu tai, kad iš tokių „buitinių“ problemų nesutarimus lengva permesti į vis aukštesnį lygmenį, kada, atrodo, pradinės įtampos priežastys pasimiršta ir tolesnei priešpriešai atrandama vis naujų pretekstų ir tai, kas šiaip nekeltų nepasitikėjimo ar neigiamos reakcijos, vis dėlto sukelia.“

T. Janeliūnas išskyrė žiniasklaidos poveikį tokiai padėčiai: kadangi žurnalistai įdėmiai stebi jautrius taškus ir į juos atkreipia visuomenės dėmesį, tai trukdo problemai nusileisti atgal į buitinę plotmę ir ji patenka į sudėtingesnį lygmenį.

Vilnijos regionas – koziris LLRA lošime

Didžiausia įtampa tarp lietuvių ir lenkų tvyro Vilnijos regione. Šiam regionui, anot L. Kasčiūno, iš tikrųjų per pastaruosius du dešimtmečius nebuvo skiriama užtektinai centrinės valdžios dėmesio. „Vilnija, esanti prie sostinės, turėtų būti ekonomiškai stiprus regionas, tačiau daug rodiklių – nedarbas, vidutinis atlyginimas, nusikalstamumas bei kiti – aiškiai rodo jo atsilikimą“, – teigia jis.

Politologo manymu, taip yra ne tik dėl to, jog ilgą laiką didžiosios politinės partijos šio krašto netraktavo kaip savo veiklos erdvės, bet ir dėl susiklosčiusios specifinės situacijos. Tam tikra prasme šio regiono savivaldybėse įsitvirtinusi politinė jėga nėra suinteresuota gera padėtimi, nes jai naudingiau, kad gyventojai lieka priklausomi nuo įvairių savivaldybės įstaigų ir jų teikiamų paslaugų.

„Kuriama tam tikra bazė, palanki ten vyraujančios partijos įtakai išlaikyti ir didinti. Galima matyti, jog investicijų nėra itin norima, taip pat trūksta atvirumo, prašalaičiui ten sudėtinga nusipirkti žemės, įsikurti. Kiekvienos valstybinės įstaigos atėjimas, biudžetinės įstaigos persikėlimas ar tiesioginės kapitalo investicijos griautų nusistovėjusią sistemą, nes taip atsirastų naujų galios centriukų, ko LLRA nepageidauja. Tai, be abejo, užprogramuoja atsilikimą, dėl ko atsiranda puiki terpė politinei demagogijai ir tautinei įtampai“, – mano L. Kasčiūnas.

J. Dementavičiaus sutinka, kad LLRA įtaka Vilnijoje didelė ir dėl mažai viešinamų dalykų: beveik visus valdžios postus užima vienaip ar kitaip su LLRA susiję žmonės, tad nieko keisto, jog gyventojai nenori su jais gadinti santykių.

„Toks vaizdas, jog Vilniaus krašte išliko mažai kuo nuo sovietinių laikų pasikeitusi vienpartinė sistema, kuri, deja, neišvengiamai įgyja nomenklatūrinės sistemos elementų, – sakė politologas. – Vis dėlto siūlyčiau atkreipti dėmesį, kad LLRA tiek tarp Lietuvos, tiek konkrečiai Vilniaus lenkų nėra vertinama vienareikšmiškai ir dalies jų nuomonė šios partijos atžvilgiu skeptiška.“

Nevienareikšmiškai vertinamas ir LLRA pirmininkas V. Tomaševskis. T. Janeliūnas pažymi, kad jis pirmąkart į tarptautinės politikos areną pateko, kai buvo išrinktas Europos Parlamento nariu, ir taip perlipo „kiemo politiko“ kartelę. „Tai turėjo postūmį lenkų ir lietuvių santykių klausimo suaktualinimui. Kai esi europarlamentaras, lengviau atsiveria tiek Lenkijos užsienio reikalų ministerijos, tiek prezidentūros durys ir galima paprasčiau pateikti savo versiją, kas vyksta Lietuvoje, ir kurstyti nacionalistines nuotaikas. Tuo tarpu mažinti dvišalę įtampą LLRA būtų politiškai nenaudinga, nes tokiu atveju Tomaševskis vėl rizikuotų grįžti į „kiemo politiką“ ir neišeiti iš dviejų savivaldybių ribų“, – sakė T. Janeliūnas.

J. Dementavičius akcentavo, kad dar didelis klausimas, ar LLRA nustotų kelti įtampą net išsprendus dabartinį konfliktą, nes ji pozicionuoja save kaip pagrindinę Lietuvos lenkų balso reiškėją, jų interesų gynėją ir per tai įgauna galimybę būti ne tik įtakinga vietine, bet ir tarptautine veikėja, kas leidžia nuolat išlikti dėmesio centre, „makiaveliška politinė logika sakytų, kad net išsprendus šiuos klausimus LLRA bandytų išlikti, eskaluodama kitus probleminius taškus“.

„Buitinės“ problemos persikelia į aukštesnius lygmenis

„Santykiai su Lenkija pradėjo blogėti 2010-aisiais, po Smolensko katastrofos, ir Kaczynskio mirtis pavaizduota kaip draugo mirtis, Lietuvai palankaus žmogaus mirtis, – remdamasis VU TSPMI korporacijos „RePublica“ ir Varšuvos universiteto Žiniasklaidos stebėsenos draugijos tyrimo rezultatais sakė J. Dementavičius. – Akivaizdu, kad Lechas Kaczynskis ir Valdas Adamkus Rytų įtraukimo į europinę erdvę misiją suprato vienodai, o Dalia Grybauskaitė ir Bronislawas Komorowskis tokio bendrumo nebeturi.“

T. Janeliūno teigimu, po prezidento L. Kaczynskio žūties keitėsi Lenkijos politinis elitas, formuojantis užsienio politiką, ir R. Sikorskis, kaip atskira asmenybė, įgavo kur kas daugiau reikšmės tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. „Dingus atsvarai, galėjusiai kažkiek balansuoti Donaldo Tusko partijos „Teisė ir teisingumas“ politiką, ji greitai užėmė visas laisvas erdves. Natūralu, jog problemos aukščiausiame lygyje anksčiau ar vėliau persiduoda ir į žemesnius sluoksnius, kurie be savo vadovų žinios negali palaikyti normalių kokybiškų santykių“, – apibendrino politologas.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Sapeikaitė

Geopolitika

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas