Lenkiškas nacionalizmo „arkliukas“: tarp problemų ir populizmo

(Puslapis 3 iš 3)

Vaiva Sapeikaitė / Geopolitika

2012-09-12 09:48

Dvišalis bendradarbiavimas tebėra produktyvus

Akivaizdu, jog politiniai nesutarimai verslui daro menką įtaką: Lietuvai Lenkija yra trečia pagal dydį importo ir ketvirta eksporto partnerė, dar daugiau – pernai pasiektas šalių tarpusavio prekybos per visą apyvartos skaičiavimo istoriją rekordas – 11 mlrd. litų3. Bendradarbiavimas plėtojamas ir kitose srityse.

„Nors santykiai dabar neva blogi, bet žvilgtelėję į bendrai vykdomų projektų eigą matome, jog daroma daugiau konkrečių darbų negu tada, kada jie buvo laikomi šiltais. Strateginiais, infrastruktūriniais klausimais viskas gražiai dėliojasi. Nesakau, kad vyksta kažkokie stebuklai, bet darbai juda, nepaisant šito žodžių karo. Paradoksalu – tarsi viskas „įšaldyta“, bet svarbiuose dalykuose tai negalioja. Puikus pavyzdys – elektros tilto su Lenkija „LitPol Link“ tiesimas. Darbai nesustoja, nes suvokiama, kad energetinė neliečiamybė šiuo metu yra vienas svarbiausių dalykų ir užsienio politika tam turi tarnauti“, – teigė L. Kasčiūnas.

Tokią poziciją patvirtina ir 2011-aisiais Rytų Europos centro atlikta analitinė Lenkijos ir Lietuvos santykių problematikos 2004–2010 m. apžvalga: rezultatai parodė, jog, nors dvišaliai santykiai palyginti problemiški, bendradarbiavimas euroatlantiniame lygmenyje gana neblogas. Ryškiausi pavyzdžiai – reakcija į Ukrainos ir Gruzijos krizes, ES konstitucinė sutartis ir kt.

Ne mažesnį kontrastą politiniam Lietuvos ir Lenkijos pusių nesusikalbėjimui sudaro intelektualinė ir kultūrinė sferos. Geriausias tokios sąveikos pavyzdys – šiais metais įvykęs Giedroyco forumo steigimas. Forumas ne tik gali būti realia institucine platforma ir taip gana glaudiems Lietuvos ir Lenkijos menininkų bei intelektualų ryšiams įtvirtinti, bet ir tapti viena iš priemonių inicijuoti daugiau abiejų šalių visuomenėse pozityviai vertinamų projektų. Vis dėlto, pasak J. Dementavičiaus, ne intelektualai yra pagrindinė nesutarimų priežastis, todėl „jie gali tik akseleruoti politikų kuriamą įtampą, pasistengti, kad ji nepaveiktų abiejų šalių visuomenių nusistatymo viena kitos atžvilgiu, tačiau galiausiai tarpvalstybinių santykių kokybė vis tiek priklausys nuo politikų valios ir pastangų“.

Kas toliau?

Anot L. Kasčiūno, tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje suprantama, kad dabartinė situacija yra aklagatvis, nes nė viena pusė beveik neturi manevravimo laisvės: jeigu Lietuva nusileistų dėl asmenvardžių rašybos, tai būtų veikiau traktuojama ne kaip geranoriškas gestas, o kaip dideliu spaudimu pasiekta lenkų pergalė. Lietuva taip nepasielgs, ir Lenkija puikiai tai supranta. Kita vertus, lenkai taip pat įstūmė save į aklagatvį, nes, kadangi atvirai vykdė spaudimą, atsitraukimas būtų suprastas kaip pralaimėjimas, jų pozicijos susilpnėjimas.

„Tuo tarpu tikėtis, kad situacija pasikeistų, jei Lenkijoje dešiniosios jėgos pasitrauktų iš valdžios, neverta – jos atėjo ilgam ir nemanau, kad per artimiausius 8 metus kas nors pasikeistų. Vis dėlto, kalbant hipotetiškai, jeigu įsivyrautų socialistai, tokių problemų turėtų sumažėti, nes pagal savo ideologiją jie neturėtų aštrinti šių klausimų“, – mano L. Kasčiūnas.

T. Janeliūnas taip pat sutiko, kad Varšuva daug vilčių deda į rinkimus Lietuvoje, vis dėlto, jo manymu, jie veikiausiai neatneš santykių pašiltėjimo, o kaip tik gali sukelti naują įtampos šuolį, kai bus suvokta, kad naujoji dauguma veikiausiai nenorės keisti dabartinių sąlygų Lietuvos lenkams, nes bijos iššaukti ugnį iš lietuvių elektorato pusės, mat bet koks anksčiau normaliu atrodęs žingsnis dabar gali būti palaikytas nuolaidžiavimu lenkams.

L. Kasčiūno nuomone, tikrų pokyčių galėtų atnešti nauja politinė Lenkijos darbotvarkė, geopolitinė schema. „Lecho Kaczynskio prezidentavimo laikais Lenkija siekė būti Vidurio ir Rytų Europos lydere ir matė šio regiono šalis kaip savo sąjungininkes, turinčias tuos pačius tikslus, pavyzdžiui, siekį skleisti europietiškas vertybes Ukrainoje, taip pat brangino šiltus santykius su JAV ar Didžiąja Britanija. O dabar Lenkija mato save tarp didžiųjų valstybių. Taigi pasikeitė savęs pozicionavimas ir šalia esančios valstybės pradėtos traktuoti ne kaip sąjungininkės, o veikiau kaip periferija. Iš to sekė, jog liko mažiau bendrų sąsajų ir tą vakuumą užpildė įvairūs probleminiai klausimai. Jeigu ši schema keistųsi, galbūt atsirastų galimybė „perkrauti“ santykius. Bendradarbiauti būtų galima koncentruojantis į tokius klausimus kaip Ukraina, Baltarusija, ES raidos modelis ar ES politika Rusijos atžvilgiu“, – sako L. Kasčiūnas.

J. Dementavičius teigia, jog yra natūralu, kad kuo daugiau turime reikalų su lenkais, tuo labiau didėja nesutarimų tikimybė, tad bet kokiu atveju pretekstai didinti įtampą neišnyks. „Svarbiausia, kiek tai bus eskaluojama, kas tai darys, ir, be abejo, dvišalių santykių ateitis priklausys nuo valstybių politinės kultūros, susigaudymo dvišaliuose reikaluose. Svarbu, jog politinė problema netaptų visuomenine problema ir žmonės Lenkijoje nepradėtų bijoti lietuvių, o žmonės Lietuvoje nepradėtų nekęsti lenkų. Tai yra didžiausias iššūkis, su kuriuo pirmiausia reikia tvarkytis“, – situaciją apibendrino politologas.

Straipsnio puslapiai:

- Vaiva Sapeikaitė

Geopolitika

Close

Analitikų verdiktas: Lietuvos ekonomika augs lėčiausiai Baltijos šalyse

 Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų ...

Vienas didžiausių bankų pasaulyje perspėjo: pasekmes pajaus visi

 Vienas didžiausių bankų pasaulyje pareiškė, kad Žemės gyventojai baigia išnaudoti visus resursus ir perspėja: nei šalių valdžios, nei didžiosios bendrovės nėra pasiruošusios klimato kaitai. Pasirodo, pasaulis ...

Įvardijo miestus, kur mažiausiai dirbama, bet uždirbama daugiausiai

Visi svajoja, kuo mažiau laiko praleisti darbe, tačiau uždirbti nemenkas sumas. Naujas tyrimas atskleidė, kokia mieste dirbant tai padaryti lengviausia. Įvertinta ir Vilniaus pozicija. Kaip rašo „Expert Market“, tyrime remtasi ...

„Lidl“ Nyderlanduose palaipsniui atsisako prekybos cigaretėmis

Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“, užpernai atėjęs ir į Lietuvos rinką, Nyderlanduose pradeda palaipsniui atsisakyti cigarečių dėl sumažėjusio poreikio. Gyventojų įpročius paveikė aktyvūs valdžios veiksmai kovoje su rūkymu. Leidinio ...

Europos Komisija reaguoja į JAV nustatytus plieno ir aliuminio importo apribojimus

JAV paskelbus, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. taikys papildomus importo muitus iš ES į Jungtines Valstijas eksportuojamam plienui ir aliuminiui, atitinkamai 25 proc. ir 10 proc., Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: ...

Į euro zoną šliejasi „skurdžiosios šalys“: ar sugriautų visą sistemą?

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į ...

Priminimas emigrantams: paskubėkite pildyti mokesčių deklaracijas

Vykstant deklaracijų pildymo bumui Lietuvoje, emigrantai turėtų neužmiršti, kad užsienyje mokestiniai metai taip pat įsibėgėję. Tai reiškia, kad svetur uždarbiavę tautiečiai turi pateikti deklaracijas užsienio mokesčių institucijoms, ...

Atsiveria galimybės lanksčiau nustatyti naujus PVM tarifus

 Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką. Teikiami siūlymai yra paskutiniai vykdomos PVM taisyklių ...

Lietuvių pamėgtoje atostogų šalyje norima atsisakyti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymų

 Nemažai keliaujančiųjų į Turkiją renkasi „viskas įskaičiuota“ pasiūlymus, tačiau Turkijoje piktinamasi, kad dėl to turistai nepietauja mieste, mažiau keliauja. Dėl to siūloma panaikinti programą „viskas ...

„Ryanair“ meta visus kozirius: rado naują būdą spręsti skrydžių atšaukimo problemą

Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ sprendimas atšaukti dešimtis tūkstančių skrydžių sugriovė 750 tūkstančių žmonių planus keliauti. Dabar kompanija bando atsitiesti ir tam ieško kuo įvairiausių sprendimų. Pastarasis buvo itin netikėtas, rašo independent.co.uk.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas