Lenktynėse dėl pinigų – Panevėžys tarp autsaiderių
(Puslapis 1 iš 2)
Tomo Lukšio (Fotodiena) nuotr.
2011-02-09 13:48
Vadovas geriausiųjų dešimtuke
Įprasta manyti, kad sėkmingi veiklos rezultatai priklauso nuo gero vadovavimo. Atrodo, logiška vertinti vadovą pagal jo komandos nuveiktus darbus. Šį stereotipą paneigė į paradoksalią situaciją patekusi Panevėžio rajono savivaldybė.
Jau trečią kartą žurnalo „Veidas“ surengtuose geriausių šalies merų rinkimuose Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis iš šešiasdešimties savivaldybių vadovų užėmė aštuntą vietą. Pernai P.Žagunis įvertintas 10-a, 2008-aisiais – 7-a vieta.
Tačiau savivaldybių reitingų lentelėje Panevėžio rajonas ne itin turi kuo didžiuotis. Praėjusiais metais rajono Savivaldybei teko tik 48-a vieta iš 60-ies.
Panevėžio miesto savivaldybė turėtų džiūgauti gerokai nušluosčiusi nosį artimiausiems kaimynams. Ji atsidūrė tarp dešimties, kuriose gyventi geriausia – reitingų lentelėje Panevėžys užėmė aštuntą vietą.
Kodėl tuomet nesiseka tame pačiame Lietuvos vidury esančiam rajonui?
Trūksta duonos, bet ne žaidimų
Tai, kad Panevėžio rajonas tenkinasi tik 12-a vieta nuo galo, lėmė ir vienas svarbiausių rodiklių sudarant reitingus – Europos Sąjungos parama, tenkanti vienam gyventojui. Jei Savivaldybę pasiekusias ES struktūrinių fondų lėšas padalytume visiems rajono žmonėms, kiekvienam tektų po 3794 litus.
Kur kas geresniais rezultatais galėtų pasigirti net mažesnės savivaldybės. Pavyzdžiui, vienam Joniškio rajono gyventojui teko 5681 litas, Skuodo rajono – 4649 litai, Pakruojo r. – 4879 litai. Daugiausia ES lėšų pritraukusioje Neringos savivaldybėje kiekvienam jos gyventojui teko net po 33061 litą.
Suskaičiavus tiesiogines užsienio investicijas į Panevėžio rajoną, gyventojams į kišenę nubyrėtų dar mažesnė, simbolinė suma – 140 litų. Tik tiek į rajoną atnešė investuotojai ne iš Lietuvos. Kai buvo rengiami savivaldybių reitingai, Panevėžio rajone dar gyveno 42 449 žmonės.
Nesunku apskaičiuoti, kad užsieniečiai investavo mažiau nei 6 mln. litų. Tačiau juos privilioti turėjęs Ramygalos plynas laukas atsiėjo keliskart brangiau – apie 16 mln. litų Europos Sąjungos ir Savivaldybės lėšų.
Šiuo metu Panevėžio rajone belikę vos per 41 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, per metus jame sumažėja vidutiniškai 1000 gyventojų.
Viena iš priežasčių, išgenančių žmones ieškoti laimės, – nedarbas. Per metus nedarbo lygis rajone sumažėjo vos 1,2 proc. ir šiuo metu siekia 17,9 proc. Pragyvenimo šaltinio neturi 4800 Darbo biržoje registruotų rajono gyventojų.
Panevėžio rajone trūksta duonos, bet ne žaidimų. Rajone priskaičiuojamas 31 kultūros centras. Šioje srityje panevėžiečiai – nepralenkiami. Kultūros židinių gausa galinčiame pasigirti Šilalės rajone centrų lygiai tiek pat.
- Simas Kvedaravičius
