Lėšų švaistymo galimybių studija (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-06-06 07:00

Pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą traukiamos įvairios galimybių studijos ir keliama abejonių dėl investicijų į jas naudos. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, kodėl tarp „galimybių studijos“ ir „lėšų švaistymo“ dedamas lygybės ženklas.

Praėjusią savaitę daugiausia pylos dėl nerezultatyvių išlaidų galimybių studijoms sulaukė Šiaulių miesto savivaldybė. Teigiama, kad įvairioms studijoms savivaldybė išleido apie 2,2 mln. litų, o jei jos neįgyvendinamos ir nepritraukiama investicijų – kaltųjų nėra, mat galimybių studijose numatoma, kad jų rengėjas neatsako, jei projekto nepavyksta įgyvendinti, kaip planuojama dokumente.

Iš visų 12 užsakytų Šiaulių miesto savivaldybės studijų sėkmingai įgyvendintas tik Šiaulių aplinkkelio antrasis etapas, o, pavyzdžiui, viena didžiausių investicijų – Šiaulių pramonės parkas – vertinamas 40 mln. litų, neįgyvendinama iki šiol.

Konsultantų nereikia

Dar prieš kelerius metus Valstybės kontrolė buvo konstatavusi, kad institucijos dažnai perka ir tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai, todėl valstybės lėšos naudojamos nepakankamai taupiai. 2010-ųjų audito ataskaitoje nurodoma, kad tyrimų pirkimas nėra koordinuojamas, todėl neišnaudojamos ir galimybės pasinaudoti jų rezultatais. Taigi pripažįstama, kad valstybinės institucijos neįpareigotos nei pagrįsti įvairių tyrimų tikslų, nei įvertinti, ar lėšos panaudotos rezultatyviai.

Ar šiandien situacija pakito, niekas negali pasakyti: kitas Valstybės kontrolės auditas šioje srityje šiemet nenumatytas, o 2013-ųjų planai kol kas neaiškūs.

Kaip vieną iš pavyzdžių Valstybės kontrolės auditoriai pateikia atvejį, kai Ūkio ministerija už 40,4 tūkst. litų įsigijo tyrimą, turintį nustatyti pardavimo skatinimo būklę ir rekomenduoti, ar jį reikia reglamentuoti. Neva tyrimo išvados buvo naudingos rengiant Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą, nors, anot Valstybės kontrolės, šį darbą galėjo atlikti ir patys Ūkio ministerijos specialistai.

Valstybės kontrolė kritikuodama perkamus tyrimus, kurie nedavė jokių realių rezultatų, mini ir Vyriausybės kanceliarijos 2006-aisiais pirktą Lietuvos įvaizdžio strategijos projektą, atsiėjusį 800 tūkst. litų, tačiau pati strategija realiai buvo patvirtinta tik 2009-aisiais.

Šūsnis studijų

Kuo daugiau laiko praeina nuo galimybių studijos parengimo iki realaus projekto įgyvendinimo, dažnai valstybės tarnautojai pradeda tvirtinti, kad studija nebėra aktuali dėl pasikeitusių aplinkybių, todėl būtina iš naujo apsvarstyti galimybes. Kaip vieną iš liūdnai kuriozinių atvejų galima paminėti pluoštą su Nacionalinio stadiono statybomis susijusių galimybių studijų.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Nustatytos kitų metų elektros ir dujų kainos

 Šiandien Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtino gamtinių dujų bei elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams, galiosiančius nuo 2018 m. sausio. Komisija patvirtino UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ...

Prieš šventes plinta nauji sukčių spąstai – per savaitę apgavo šimtus lietuvių

 Pamažu įsibėgėjant šventinei pirkinių karštinei, internete aktyviau reiškiasi ir sukčiai. „Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kuomet socialiniuose tinkluose ir ...

Pristatytas būdas, leisiantis greitai atsiskaityti net švenčių metu

 Telefono numeris ir kelios sekundės laiko. Tiek tereikės norint pervesti pinigus kitam žmogui. Nepaisant to, ar tai bus darbo diena, ar šventinė diena, pinigai žmogų pasieks per kelias sekundes. Tai bus galima įvykdyti telefono numerį ...

Tūkstančiai gyventojų iš VMI dar neatsiėmė „kalėdinės dovanos“

 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad iš 22,2 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie į savo elektroninio pašto dėžutes jau gavo asmeninius VMI pranešimus apie tai, ...

Verslininkai piktinasi valdžios planais: kurą teks piltis Lenkijoje Pateikia skaičiavimus

 Valdžios siūlymas nuo kitų metų didinti akcizą dyzelinui kelia nerimą Lietuvos verslininkams. Šie kreipiasi į Vyriausybę ir pateikia savo skaičiavimus, kuriais remiantis, jiems labiau apsimokės kurą piltis Lenkijoje. tv3.lt primena, ...

Tūkstančiams gyventojų VMI apie save primins asmeniškai

 Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atliktas metinio pajamų deklaravimo vertinimas rodo, kad 157 tūkst. šalies gyventojų, pateikdami pajamų deklaraciją už 2016 m., vis dar gali susigrąžinti apie 17 mln. eurų. VMI informuoja, jog ...

Keičiasi bekontakčių atsiskaitymų limitas

 Nuo š.m. spalio vidurio bekontakčių atsiskaitymų limitas (kai galima mokėti bekontakte kortele nevedant PIN kodo) padidės iki 25 eurų. Šiuo metu limitas yra 10 eurų. Tam tikrais atvejais, susijusiais konkrečiai su VISA ...

Bankas „Luminor“ skelbia veiklos pradžią: kas keisis klientams?

Sulaukus Europos Komisijos leidimo, „Nordea“ ir DNB bankai sujungė savo veiklą Baltijos šalyse, sukurdami naują banką – „Luminor“. Po susijungimo „Luminor“ tapo trečiu pagal dydį banku Baltijos ...

Įspėjimas „Nordea“ ir DNB klientams: ne visos paslaugos veiks

 „Nordea“ ir DNB bankai jau nuo rytojaus, spalio 1 dienos taps junginiu ir vadinsis „Luminor“. Tad atliekant techninius darbus klientai įspėjami apsišarvuoti kantrybe. DNB klientus perspėja, kad naktį iš ...

Būtiniausių bankų paslaugų „krepšelio“ kainos apribojimas išliks ir kitąmet

 Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad komercinių bankų ir kredito unijų gyventojams teikiamų būtiniausių mokėjimo paslaugų kaina ir kitąmet negalės viršyti šiemet nustatytos ribos, t. y. 1,5 Eur, o nepasiturintiems asmenims ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas