Lėšų švaistymo galimybių studija (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-06-06 07:00

Pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą traukiamos įvairios galimybių studijos ir keliama abejonių dėl investicijų į jas naudos. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, kodėl tarp „galimybių studijos“ ir „lėšų švaistymo“ dedamas lygybės ženklas.

Praėjusią savaitę daugiausia pylos dėl nerezultatyvių išlaidų galimybių studijoms sulaukė Šiaulių miesto savivaldybė. Teigiama, kad įvairioms studijoms savivaldybė išleido apie 2,2 mln. litų, o jei jos neįgyvendinamos ir nepritraukiama investicijų – kaltųjų nėra, mat galimybių studijose numatoma, kad jų rengėjas neatsako, jei projekto nepavyksta įgyvendinti, kaip planuojama dokumente.

Iš visų 12 užsakytų Šiaulių miesto savivaldybės studijų sėkmingai įgyvendintas tik Šiaulių aplinkkelio antrasis etapas, o, pavyzdžiui, viena didžiausių investicijų – Šiaulių pramonės parkas – vertinamas 40 mln. litų, neįgyvendinama iki šiol.

Konsultantų nereikia

Dar prieš kelerius metus Valstybės kontrolė buvo konstatavusi, kad institucijos dažnai perka ir tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai, todėl valstybės lėšos naudojamos nepakankamai taupiai. 2010-ųjų audito ataskaitoje nurodoma, kad tyrimų pirkimas nėra koordinuojamas, todėl neišnaudojamos ir galimybės pasinaudoti jų rezultatais. Taigi pripažįstama, kad valstybinės institucijos neįpareigotos nei pagrįsti įvairių tyrimų tikslų, nei įvertinti, ar lėšos panaudotos rezultatyviai.

Ar šiandien situacija pakito, niekas negali pasakyti: kitas Valstybės kontrolės auditas šioje srityje šiemet nenumatytas, o 2013-ųjų planai kol kas neaiškūs.

Kaip vieną iš pavyzdžių Valstybės kontrolės auditoriai pateikia atvejį, kai Ūkio ministerija už 40,4 tūkst. litų įsigijo tyrimą, turintį nustatyti pardavimo skatinimo būklę ir rekomenduoti, ar jį reikia reglamentuoti. Neva tyrimo išvados buvo naudingos rengiant Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą, nors, anot Valstybės kontrolės, šį darbą galėjo atlikti ir patys Ūkio ministerijos specialistai.

Valstybės kontrolė kritikuodama perkamus tyrimus, kurie nedavė jokių realių rezultatų, mini ir Vyriausybės kanceliarijos 2006-aisiais pirktą Lietuvos įvaizdžio strategijos projektą, atsiėjusį 800 tūkst. litų, tačiau pati strategija realiai buvo patvirtinta tik 2009-aisiais.

Šūsnis studijų

Kuo daugiau laiko praeina nuo galimybių studijos parengimo iki realaus projekto įgyvendinimo, dažnai valstybės tarnautojai pradeda tvirtinti, kad studija nebėra aktuali dėl pasikeitusių aplinkybių, todėl būtina iš naujo apsvarstyti galimybes. Kaip vieną iš liūdnai kuriozinių atvejų galima paminėti pluoštą su Nacionalinio stadiono statybomis susijusių galimybių studijų.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Bankai atsakė, kaip ir kodėl keičia paslaugų įkainius

 Nuo kito mėnesio didžiuosiuose bankuose Lietuvoje įsigalioja nauja kainodara. Vienus klientus šie pokyčiai paveiks labiau, kitus mažiau. Neabejotinai labiausiai nepatenkinti bus tie, kurie linkę visas elektronines paslaugas atlikinėti ...

Kainų augimas tirpdo ir Lietuvos gyventojų santaupas

 Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ...

Centro taupomajai kasai prašoma skelbti bankrotą

 Lietuvos banko valdyba pripažino kredito uniją Centro taupomąją kasą nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą kredito unijos licenciją, ji nebeturi teisės teikti finansinių paslaugų. Lietuvos bankas kreipsis į Vilniaus ...

Dėmesio visiems bankinių kortelių turėtojams: jums nebegalės nuskaičiuoti šių mokesčių

 2018 m. sausio 13 d. pradėta taikyti persvarstyta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Jos tikslas – Europoje modernizuoti mokėjimo paslaugas tiek vartotojų, tiek įmonių naudai, kad nebūtų atsiliekama nuo šios sparčiai kintančios ...

Liko tuščiomis kišenėmis: bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, bet jis jos neatgaus

 Kilus įtarimui, kad bando pasinaudoti padirbta kupiūra, daugiau nei prieš mėnesį bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, tačiau vyras iki šiol jos neatgavo. Nors vis dar neaišku, ar kupiūra išties ...

VMI rado, kur klaidžiojo 3,1 mln. nelegalių eurų

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI ) informuoja, kad vos prieš metus įkurtas verslo internete kontrolės padalinys nustatė daugiau nei 3,1 mln. eurų neapskaitytų pajamų. Į valstybės biudžetą turės būti sumokėta 115 tūkst. eurų ...

Lietuviai su siaubu laukia naujų sąskaitų už komunalinius mokesčius

 Šventes leidžiantys namie veikiausiai išnaudoja daugiau elektros, vandens, šilumos, o ir sąskaitos tuomet gali ateiti kiek didesnės. Kaip bus naujausiais metais? Ekspertai sako, kad komunaliniai mokesčiai neturėtų žymiai ...

Naujųjų metų dovana: VMI grąžins nemenkas sumas

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad 21,5 tūkst. gyventojų laukia džiugi metų pradžia. Informuojama, kad mokesčių administratorius 2018 m. pradžioje gyventojams grąžins žemės mokesčio permokas, kurios susidarė savivaldybių ...

Lietuvos bankas kelia naują reikalavimą bankams: paveiks paskolų kainą

 Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą ...

Kodėl bankas kartais gali užblokuoti kortelę?

 Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje. Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas