Lėšų švaistymo galimybių studija (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-06-06 07:00

Pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą traukiamos įvairios galimybių studijos ir keliama abejonių dėl investicijų į jas naudos. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, kodėl tarp „galimybių studijos“ ir „lėšų švaistymo“ dedamas lygybės ženklas.

Praėjusią savaitę daugiausia pylos dėl nerezultatyvių išlaidų galimybių studijoms sulaukė Šiaulių miesto savivaldybė. Teigiama, kad įvairioms studijoms savivaldybė išleido apie 2,2 mln. litų, o jei jos neįgyvendinamos ir nepritraukiama investicijų – kaltųjų nėra, mat galimybių studijose numatoma, kad jų rengėjas neatsako, jei projekto nepavyksta įgyvendinti, kaip planuojama dokumente.

Iš visų 12 užsakytų Šiaulių miesto savivaldybės studijų sėkmingai įgyvendintas tik Šiaulių aplinkkelio antrasis etapas, o, pavyzdžiui, viena didžiausių investicijų – Šiaulių pramonės parkas – vertinamas 40 mln. litų, neįgyvendinama iki šiol.

Konsultantų nereikia

Dar prieš kelerius metus Valstybės kontrolė buvo konstatavusi, kad institucijos dažnai perka ir tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai, todėl valstybės lėšos naudojamos nepakankamai taupiai. 2010-ųjų audito ataskaitoje nurodoma, kad tyrimų pirkimas nėra koordinuojamas, todėl neišnaudojamos ir galimybės pasinaudoti jų rezultatais. Taigi pripažįstama, kad valstybinės institucijos neįpareigotos nei pagrįsti įvairių tyrimų tikslų, nei įvertinti, ar lėšos panaudotos rezultatyviai.

Ar šiandien situacija pakito, niekas negali pasakyti: kitas Valstybės kontrolės auditas šioje srityje šiemet nenumatytas, o 2013-ųjų planai kol kas neaiškūs.

Kaip vieną iš pavyzdžių Valstybės kontrolės auditoriai pateikia atvejį, kai Ūkio ministerija už 40,4 tūkst. litų įsigijo tyrimą, turintį nustatyti pardavimo skatinimo būklę ir rekomenduoti, ar jį reikia reglamentuoti. Neva tyrimo išvados buvo naudingos rengiant Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą, nors, anot Valstybės kontrolės, šį darbą galėjo atlikti ir patys Ūkio ministerijos specialistai.

Valstybės kontrolė kritikuodama perkamus tyrimus, kurie nedavė jokių realių rezultatų, mini ir Vyriausybės kanceliarijos 2006-aisiais pirktą Lietuvos įvaizdžio strategijos projektą, atsiėjusį 800 tūkst. litų, tačiau pati strategija realiai buvo patvirtinta tik 2009-aisiais.

Šūsnis studijų

Kuo daugiau laiko praeina nuo galimybių studijos parengimo iki realaus projekto įgyvendinimo, dažnai valstybės tarnautojai pradeda tvirtinti, kad studija nebėra aktuali dėl pasikeitusių aplinkybių, todėl būtina iš naujo apsvarstyti galimybes. Kaip vieną iš liūdnai kuriozinių atvejų galima paminėti pluoštą su Nacionalinio stadiono statybomis susijusių galimybių studijų.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

„Luminor“ klientai neviltyje: antra dieną negali pasinaudoti kasdiene paslauga

Banko „Luminor“ klientai jau dvi dienas iš eilės pinigus pervesti gali tik kitiems „Luminor“ klientams. Kol klientai piktinasi, kad negali nei gauti pinigų iš kitų bankų, nei pervesti, pats bankas ...

Vitas Vasiliauskas ragina ruoštis blogesniems laikams

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos ...

VMI laiškų sulauks tūkstančiai: išsisukti nepavyks

Pasibaigus gyventojų pajamų deklaracijų metui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradeda belstis į skolininkų duris. Laiškai pasieks kiekvieną skolingą, o juos ignoruojant bus imamasi ir kraštutinių priemonių. Be to, VMI belsis ne ...

Kitą savaitę įsigalioja naujas įstatymas. Ką apie tai turi žinoti bankų klientai?

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai ...

Lietuvos gyventojų laukia pokyčiai: paaiškino, kaip atsiskaitinėsime be grynųjų ir kortelių

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos ...

„Sodra“ įspėjo, kokie sutrikimai gali pasitaikyti

Vykdant planinius „Sodros“ sistemų atnaujinimo darbus, gyventojai susiduria su kliūtimis pasinaudoti visomis paslaugomis. „Sodra“ įspėjo, kad kurį laiką tokia situacija dar tęsis. Darbų trukmė numatyta nuo gegužės 5 dienos ...

VMI suskaičiavo deklaracijų derlių – rekordiniai metai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad šiemet gyventojai buvo aktyvesni nei bet kada anksčiau ir pareigingiau teikė deklaracijas. Dėkojame jiems. Iš viso gyventojai pateikė ...

Pasitikrinkite: uždaryta beveik pusė milijono sąskaitų

Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai ėmėsi aktyvių veiksmų ir per pusmetį uždarė daugiau nei ketvirtadalį visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Jie taip pat patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ...

Rado greitą ir paprastą būdą deklaruoti pajamas

Kartais gyventojų pajamų deklaravimo procesas bei kiti su mokesčiais susiję dalykai atrodo painūs ir suprantami tik pačių valstybinių įstaigų darbuotojams. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sukūrė programėlę „e.VMI“, kuri ...

Paaiškino, kodėl bankai renka papildomus duomenis

Klientai jau pastebėjo, kad bankai prašo jų užpildyti anketas su tam tikrais klausimais. Bet neretai vis dar kyla neaiškumų, kokiu tikslu to reikia. Lietuvos bankų asociacija atsako į dažniausiai užduodamus klientų klausimus. Kodėl ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas