Lėšų švaistymo galimybių studija (1)

(Puslapis 1 iš 3)


Fotodienos nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-06-06 07:00

Pastaruoju metu vis dažniau į dienos šviesą traukiamos įvairios galimybių studijos ir keliama abejonių dėl investicijų į jas naudos. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ domėjosi, kodėl tarp „galimybių studijos“ ir „lėšų švaistymo“ dedamas lygybės ženklas.

Praėjusią savaitę daugiausia pylos dėl nerezultatyvių išlaidų galimybių studijoms sulaukė Šiaulių miesto savivaldybė. Teigiama, kad įvairioms studijoms savivaldybė išleido apie 2,2 mln. litų, o jei jos neįgyvendinamos ir nepritraukiama investicijų – kaltųjų nėra, mat galimybių studijose numatoma, kad jų rengėjas neatsako, jei projekto nepavyksta įgyvendinti, kaip planuojama dokumente.

Iš visų 12 užsakytų Šiaulių miesto savivaldybės studijų sėkmingai įgyvendintas tik Šiaulių aplinkkelio antrasis etapas, o, pavyzdžiui, viena didžiausių investicijų – Šiaulių pramonės parkas – vertinamas 40 mln. litų, neįgyvendinama iki šiol.

Konsultantų nereikia

Dar prieš kelerius metus Valstybės kontrolė buvo konstatavusi, kad institucijos dažnai perka ir tokias paslaugas, kurias pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti jų darbuotojai, todėl valstybės lėšos naudojamos nepakankamai taupiai. 2010-ųjų audito ataskaitoje nurodoma, kad tyrimų pirkimas nėra koordinuojamas, todėl neišnaudojamos ir galimybės pasinaudoti jų rezultatais. Taigi pripažįstama, kad valstybinės institucijos neįpareigotos nei pagrįsti įvairių tyrimų tikslų, nei įvertinti, ar lėšos panaudotos rezultatyviai.

Ar šiandien situacija pakito, niekas negali pasakyti: kitas Valstybės kontrolės auditas šioje srityje šiemet nenumatytas, o 2013-ųjų planai kol kas neaiškūs.

Kaip vieną iš pavyzdžių Valstybės kontrolės auditoriai pateikia atvejį, kai Ūkio ministerija už 40,4 tūkst. litų įsigijo tyrimą, turintį nustatyti pardavimo skatinimo būklę ir rekomenduoti, ar jį reikia reglamentuoti. Neva tyrimo išvados buvo naudingos rengiant Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą, nors, anot Valstybės kontrolės, šį darbą galėjo atlikti ir patys Ūkio ministerijos specialistai.

Valstybės kontrolė kritikuodama perkamus tyrimus, kurie nedavė jokių realių rezultatų, mini ir Vyriausybės kanceliarijos 2006-aisiais pirktą Lietuvos įvaizdžio strategijos projektą, atsiėjusį 800 tūkst. litų, tačiau pati strategija realiai buvo patvirtinta tik 2009-aisiais.

Šūsnis studijų

Kuo daugiau laiko praeina nuo galimybių studijos parengimo iki realaus projekto įgyvendinimo, dažnai valstybės tarnautojai pradeda tvirtinti, kad studija nebėra aktuali dėl pasikeitusių aplinkybių, todėl būtina iš naujo apsvarstyti galimybes. Kaip vieną iš liūdnai kuriozinių atvejų galima paminėti pluoštą su Nacionalinio stadiono statybomis susijusių galimybių studijų.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas