Lietuva ateityje: Japonijos ar Vokietijos scenarijus? (1)

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Vinius

Viktorija Chockevičiūtė

2017-01-23 18:01

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir kokie vaistai sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą?

Kasmet emigruoja vis daugiau žmonių, o ir šeimyninio gyvenimo ypatybės skiriasi – šeima kuriama vėliau, jaunimas migruoja, neprisiriša prie vieno būsto. Mat pagal amžių dažniausiai būsto paskolas ima 30–34 metų asmenys.

Lietuvos galimybės: Vokietijos, Japonijos, Latvijos ar Estijos kelias?

„Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakoja, kad Lietuvos gali laukti net keli scenarijai. Vienas jų – Japonijos. Ten gyventojų skaičiaus jau ilgą laiką mažėja, tad ir pastatytų būstų bei gyvenamosios paskirties žemės kaina mieste mažėja. Japonai patys prognozuoja, kad jų gyventojų skaičius dar mažės keliasdešimčia milijonų.

Tuo tarpu Vokietijoje buvo tas pats, tačiau padidėjusi imigracija suaktyvino ir būsto rinką.

„Tad tokie likimai laukia Lietuvos: arba panašūs į Japoniją – užsidarome, maža imigracija, arba atsiveriame ir pakartosime Vokietijos likimą. Tai panašu į Latvijos ir Estijos kelius. Ekonomika augo visur panašiai, tačiau ji neapaiškina NT skirtumų. Estija investicijomis į būstą pakilime, o tuo tarpu Latvija trečia nuo galo. Latvija yra krizėje, palyginus ES kontekste.

Nors norėčiau optimistiškai žiūrėti, kol kas šiek tiek didesnė tendencija, kad eisime Latvijos keliu. Talinas tampa ne tik regioniniu traukos centru, bet ir Europos. Vilnius taip pat turi teigiamą balansą, tačiau nepritraukia imigrantų iš užsienio, tai tik vidiniai emigrantai iš kitų miestelių. Vilniui net prasčiau nei Rygai sekasi pritraukti išorinius imigrantus“, – teigia ekonomistas.

Dėl tokios vidinės migracijos mąstoma, kad po 20 metų turėsime vieno miesto Lietuvą ir dauguma vilniečių turės antrą būstą Lietuvoje prie jūros ar ežero, kur vyks poilsiauti.

Ž. Maurico teigimu, migracija gros pirmuoju smuiku vertinant demografinius pokyčius Lietuvoje.

Ar Lietuva netams tramplinu užsieniečiams?

Migracijos srautas Europoje pasiskirstęs netolygiai: daug daugiau užsieniečių savo ateitį sieja su Skandinavijos valstybėmis nei, pavyzdžiui, pietų ar rytų Europos šalimis. Tad Ž. Maurico siūlymu, nesustabdžius savosios emigracijos verta pamąstyti, kaip galėtume pritraukti imigrantus iš kitų šalių.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose – griežtesnė administracinė atsakomybė

Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis įtvirtinta griežtesnė administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose, už saugaus elgesio ...

Darbdavių žaidimai: specialiai užkelia reikalavimus, kad lengviau įdarbintų užsienietį?

 Darbdaviai bei analitikai Lietuvoje nuolatos kalba, kad rasti darbuotojų yra vis sunkiau, o vienintelė išeitis – imigrantai iš trečiųjų šalių. Tačiau šiuos daug lengviau įdarbinti, kai įrodai, kad Lietuvoje ...

Nauja Darbo kodekso tvarka užgriūna besilaukiančias: kaip neprarasti to, kas priklauso?

 Nors naujojo Darbo kodekso (DK) priėmimas užbaigė ne vienerius metus trukusias karštas diskusijas tarp socialinių partnerių dėl šio įstatymo turinio, tačiau, jam įsigaliojus, ir darbdaviams, ir darbuotojams kyla vis daugiau ...

„Ryanair“ pranešė apie skrydžius nauja kryptimi

 Pigių oro linijų bendrovė „Ryanair“ pranešė, kad nuo 2018 m. kovo mėnesio dukart per savaitę keleivius skraidins iš Kauno oro uosto į Cheroną (Žironą), Ispanijoje. Iš šio oro uosto nemaža dalis turistų ...

Ar įmanoma Lietuvoje susirasti darbą už daugiau nei 1200 eurų?

 Jeigu sumanytumėte ieškoti darbo ir nueitumėte peržiūrinėti skelbimus į Lietuvos darbo biržos puslapį, gali būti, kad priimtumėte sprendimą išvykti. Kodėl? Todėl, kad dauguma darbo skelbimų, kuriuose nurodomas atlyginimas ...

Paaiškėjo, kodėl už tą patį darbą Lietuvos miestuose mokama skirtingai

 Už vienodą darbo krūvį bei valandų skaičių, skirtinguose šalies regionuose, skirtingi ir atlyginimai. Darbdaviai tikina, jog taip yra dėl nevienodo pragyvenimo lygio šalyje. Tačiau darbuotojų nuomone tai – diskriminacija. ...

Pirmą kartą nuo 2008 m. sparčiausiai butų kaina augo nebe Vilniuje

 Nors nekilnojamojo turto kainos auga visuose šalies didmiesčiuose, sostinę Vilnių jau pralenkė Kaunas. Taip nutiko pirmą kartą nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius ...

„Revel Systems“ plėtra Lietuvoje: naujas biuras ir antras pagal dydį padalinys pasaulyje

 Daugiau nei 500 mln. eurų vertinama, inovatyvius atsiskaitymo prekybos taškuose sprendimus visame pasaulyje teikianti JAV technologijų bendrovė „Revel Systems“ toliau stiprina savo pozicijas Lietuvoje. Bendrovė Vilniuje ...

Dabartiniai gydytojų ir slaugytojų atlyginimai ligoninėse: prašymas kelia tikrą sumaištį

 Lietuvoje – tikrai suirutė dėl mokamų medikams atlyginimų. Gyventojai pasirašinėja peticiją, kuria raginama keliasdešimčia procentų didinti algas, o tuo tarpu Lietuvos gydytojų sąjunga ruošiasi rytojaus deryboms su ...

Siūlymas prekybos tinklams – nedirbti didžiųjų švenčių metu. Kas prisijungs?

 Lietuvoje bręsta diskusija, ar turėtų prekybos centrai dirbti per didžiąsias metų šventes – Kalėdas bei Naujuosius. Kol kas iniciatyvą išreiškia tik vienas prekybos tinklas, o įpareigoti elgtis visus taip pat galėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas