Lietuva – keptuvėje čirškantis lašas

(Puslapis 1 iš 4)


Roberto Riabovo (Fotodiena) nuotr.

Inga Kontrimavičiūtė / Sekundė

2011-05-05 07:13

Paskutinėms Europos Sąjungos šalims Vokietijai ir Austrijai atšaukus darbo jėgos judėjimo apribojimus, Lietuvai gresia likti nykia Europos provincija. Prognozuojama, kad dėl gilėjančios demografinės krizės ir augančios emigracijos iki 2060-ųjų Lietuvoje gyvens tik šiek tiek daugiau nei 2 mln. žmonių.

Rytų Europos valstybių ES narių piliečiai ir iki šiol galėjo dirbti Vokietijoje bei Austrijoje, tačiau tam jie privalėjo gauti darbdavio kvietimą. Dabar jie turi teisę vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje ir užimti pareigas, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai, pavyzdžiui, dirbti valytojais, padavėjais ar pan.

Statistikos duomenimis, praėjusiais metais į Vokietiją išvyko 3 tūkst. 800 Lietuvos gyventojų. Pagal populiarumą tarp lietuvių emigrantų Vokietija buvo ketvirtoji šalis po Didžiosios Britanijos, Airijos ir Ispanijos.

Sociologai prognozuoja, kad dėl nedidelio atstumo – Vilnių ir Berlyną skiria 822 kilometrai, darbo pasiūlos ir lietuviams viliojamai atrodančio užmokesčio Vokietijos patrauklumas turėtų išaugti.

Europos užimtumo tarnybos tinklo „Eures“ duomenimis, Vokietijoje šiuo metu darbuotojų ieško per 2000 įmonių, yra per 364 tūkst. darbo skelbimų.

Piliečiams iš Rytų Europos atsivėrusia darbo rinka nėra patenkintos Vokietijos profesinės sąjungos. Jos susirūpinusios, kad nekvalifikuotos darbo jėgos antplūdis gali sumažinti atlyginimus. Dėl tautiečiams atsivėrusių galimybių pernelyg nedžiūgauja ir Vokietijoje seniai įsikūrę lietuviai.

Senbuviai aukso gyslos nemato

Prieš dešimtmetį į Vokietiją iš Pakruojo rajono kaimo atvažiavusi Roma Juchatz mano, kad dabartiniams emigrantams surasti aukso gyslą lengva nebus.

„Išsilavinusių žmonių, specialistų – medicinos darbuotojų, profesionalių vairuotojų Vokietija laukia, tokiems darbo yra. O nekvalifikuotais atvykusiais tautiečiais pasinaudos lietuvių firmos, jau dabar verbuojančios žmones valyti viešbučių ar panašiai. Apgyvendins tokius kokioj skylėj ir pelnysis iš jų prakaito. Juo labiau didelių galimybių neturės nemokantieji vokiečių kalbos. Tokie dirbs už 5 eurus per valandą – rūšiuos šiukšles, pakuos fabrikuose“, – įsitikinusi R.Juchatz.

Anot jos, nekvalifikuoti darbininkai niekur nėra vertinami, o Vokietijoje, kur populiarios terminuotos darbo sutartys, tokiems susirasti nuolatinį pragyvenimo šaltinį gali būti itin sudėtinga.

R.Juchatz nuomone, menkai išsilavinusiems ir vokiškai tik kelis žodžius pralemenantiems emigrantams ir Vokietijoje gali tekti durstyti galus taip pat sunkiai, kaip Lietuvoje, arba dvigubai daugiau išlieti prakaito.

„Vieno kambario buto nuoma kainuoja 300–400 eurų. Laikraščiuose pilna skelbimų, siūlančių darbą už 400 eurų. Todėl ant žemiausio laiptelio stovintys emigrantai aria dieną naktį keliose darbo vietose“, –„Sekundei“ teigė Roma.

Straipsnio puslapiai:

- Inga Kontrimavičiūtė

Sekundė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas