Lietuvą pasidalijo naujieji dvarininkai žemę supirkinėja už milijonus (1)
(Puslapis 1 iš 3)
SCANPIX nuotr.
2013-10-23 06:57
Žemdirbiai dar nepraranda vilčių sustabdyti Lietuvą besidalijančius naujuosius dvarininkus ir rengiasi trenkti per neteisėtai pralobusių turtuolių nagus, dažnai į save lenktus.
Raginimų beatodairiškai didinti ir kurti tik stambius pramoninius ūkius nebesigirdi. Dabar visi supranta, kad buvo padaryta klaida, už kurią mokama kaimų tuštėjimu, nedarbu, milžiniškomis emigrantų bangomis. Tačiau dar ne viskas prarasta. Nuo kitų metų pradžios įsigalios griežtesni reikalavimai norintiesiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau nepakenktų įteisinti dar daugiau apribojimų, žinoma, neperlenkiant lazdos, laikantis ES standartų.
Ragina aktyviau dirbti FNTT agentus
Kas sustabdys turtuolius, kurie už milijonus Lietuvoje supirkinėja žemės ūkio paskirties žemę ir taip neretai plauna dažniausiai neteisėtai įsigytus pinigus? Šis klausimas nuskambėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius ūkininkams sakė, kad tuo rūpinasi arba turėtų rūpintis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). „Reikia apie tai informuoti FNTT. Žemės ūkio ministerija kelis kartus kreipėsi į FNTT, raginome, kad jie patikrintų konkrečius atvejus. Jie atsakė, kad tyrimai būtų sėkmingesni, jei ūkininkai juos dažniau informuotų“, – sakė A.Petkevičius.
„Visi žino, kad Jonavos rajone keli asmenys valdo ne šimtus, bet jau tūkstančius hektarų žemės, o vienas žmogus, neturėdamas nė cento kišenėje, neseniai „nusipirko“ 300 ha žemės. Apie tai žino ir FNTT, tačiau niekas nepažaboja šitų veikėjų“, – sakė Jonavos LŪS pirmininkas
Rimantas Kubiliūnas. Jam pritarė kolega iš Pasvalio rajono Vilhelminas Janušonis: „Pasvalio rajone vienas asmuo valdo šešias žemės ūkio bendroves ir kažkodėl niekam neužkliūva, kad jis neturi teisės turėti tiek daug žemės.“
Tokių pavyzdžių turi ir LŪS skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininkas Romas Kisleravičius bei jo kolegos iš Biržų, Joniškio, Šiaulių, Marijampolės rajonų. „Mes, žinoma, informuosime, tačiau kodėl FNTT pati nesiima jokių veiksmų? Juk mes, mokesčių mokėtojai, jiems mokame atlyginimus, taigi kodėl dar ir dirbti už juos turėtume?“ – stebėjosi LŪS pirmininkas Jonas Talmantas. Pasak A.Petkevičiaus, šiuo metu FNTT gauna visus duomenis apie sandorius, kurie yra didesni nei 15 tūkst. eurų: „Visus stambesnius sandorius jie tikrina. Tačiau supratome, kad to neužtenka. Todėl papildomai reikalausime, kad visi norintieji įsigyti žemės ūkio paskirties žemės deklaruotų pajamas.“
Įsigalios nauji reikalavimai
Nuo kitų metų pradžios likusi laisva valstybei priklausanti žemė jau nebus parduodama, tik nuomojama. Negalutiniais duomenimis, tokios žemės likę apie 90 tūkst. ha. O štai nusipirkti privačios žemės ūkio paskirties žemės spekuliantams bus sunkiau. Tačiau įmanoma. Be to, kitąmet Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės jau galės įsigyti ir užsieniečiai, nors dar yra siekiančiųjų pratęsti draudimo užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės terminą. „Žinau apie ketinimus surengti referendumą, tačiau kas garantuos, kad jo rezultatai mus, žemdirbius, tenkins? Juk mūsų yra apie 150 tūkst., o žemės savininkų – beveik milijonas ir jie, tikėtina, nenorės, kad apribotume jų galimybes parduoti žemę“, – svarstė J.Talmantas.
- Albinas Čaplikas
