Lietuva – pirmąkart tarp itin aukšto išsivystymo valstybių (21)


Karolio Kavolėlio (Fotodiena) nuotr.

Elta

2011-11-02 19:07

Trečiadienį pasaulyje pristatomame Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) pranešime apie žmogaus socialinę raidą, kasmet vertinančiame šalių pažangą, Lietuva užima 40 vietą, t.y. net 4 pozicijomis aukščiau nei praėjusiais metais. Pirmą sykį nuo 1995 m. Lietuva pateko į šalių, pasiekusių itin valstybių aukštą išsivystymo lygį pagal Žmogaus raidos indeksą, aplenkdama Portugaliją, Latviją, Rumuniją ir Bulgariją.

Šių metų pranešime skaičiuojamas 187 valstybių Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI) ir pabrėžiama, kad tvari aplinkos apsauga ir pasaulio valstybių raida gali būti užtikrinti tik į sprendimus, susijusius su energijos išteklių išgavimu ir ekosistemos apsauga, įtraukiant tokius aspektus kaip sveikatos apsauga, švietimas, pajamos, lygios lyčių galimybės.

2011 m. pasaulinio pranešimo apie žmogaus socialinę raidą duomenimis, per vienerius metus (naudojami 2010 metų statistiniai duomenys) Lietuvos žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI) išaugo nuo 0,783 iki 0,810 (naudojant skalę nuo 0 iki 1). Šiais metais pasauliniame pranešime Lietuva užima 40 vietą, t.y. keturiomis pozicijomis aukščiau nei 2010 m. pranešime. Pirmą sykį nuo 1995 m., kuomet Lietuvos rodikliai pradėti skaičiuoti pranešime, Lietuva pateko tarp šalių pasiekusių itin aukštą ŽSRI. Nuo 1995 m. iki 2011 m. Lietuvos ŽSRI išaugo nuo 0,696 iki 0,870 (iš viso 16 proc., arba vidutiniškai 0,9 proc.kasmet).

Nors ir Lietuvos ŽSR indekso vertė ir vieta ŽSRI išaugo, kitų kaimyninių šalių ŽSR indekso vertės augimas buvo taip pat didelis. Pagal ŽSRI iš naujųjų ES šalių Lietuva lenkia Latviją (43 vieta), Rumuniją (50 vieta) ir Bulgariją (55 vieta). Be to, šiemet Lietuva 1 pozicija aplenkė ES valstybę Portugaliją. Rytų Europos ir NVS šalių regiono lyderės – Slovėnija (21 vieta), Čekija (27 vieta), Estija (34 vieta), Slovakija (35 vieta), Vengrija (38 vieta), Lenkija (39 vieta).

Šių metų šalių sąrašo pirmoje vietoje – Norvegija. Antra vieta atiteko Australijai, trečia – Olandijai, pasiekusiai didžiausią ŽSRI vertę tarp Europos Sąjungos (ES) šalių. Jungtinės Amerikos Valstijos užima 4 vietą; Rusija – 66 (viena pozicija žemiau nei praėjusiais metais).

Valstybių sąrašo gale lieka Kongas (DR) ir Nigeris.

Pirmasis JTVP parengtas pranešimas apie žmogaus socialinę raidą buvo pristatytas 1990 m. siekiant vienintelio tikslo – vykstant ekonominiams debatams, formuojant politiką ir atliekant propaguojamąjį darbą, žmonės vėl atsidurtų plėtros proceso centre. Kiekvienas pranešimas yra skiriamas aktualiai plėtros diskusijų temai ir pateikia novatorišką analizę bei veiklos rekomendacijų. Šių metų Pranešime akcentuojama ne tik ekonominė vertė ir svarba, daranti įtaką šalies sėkmei ar žmogaus gerovei, tačiau atsižvelgiama ir į žmogaus sąlygas į sveiką gyvenseną, išsilavinimą bei laisvę panaudoti žinias ir talentus geresnei ateičiai kurti.

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas