Lietuva prieš Šveicariją – atrodome ne taip ir blogai (3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Paulius Grinkevičius / Ekonomika.lt

2012-07-05 16:16

Savo gerovės lygį žmonės yra linkę vertinti pagal vidutinį atlyginimą, jį lygina su kitų valstybių vidutiniu darbo užmokesčiu, tačiau toks savo gerovės lygio vertinimas neatspindi realios situacijos, žurnalo „Valstybė“ surengtoje konferencijoje, analizuodamas visuomenės gerovės naudingumo rodiklius, sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak G. Nausėdos, visuomenės gerovę galima matuoti iš dviejų pusių – per gamybos rodiklius, pavyzdžiui, BVP ar eksporto apimtis, arba per paskirstymo rodiklius – pelną, dividendus, pensijas, darbo užmokestį ir kt. Visuomenė ir politikai daugiausiai kalba apie pastaruosius.

„Vargu ar partijos prieš rinkimus daug kalbės apie BVP ar gamybos pajėgumų plėtrą. Žmonės klausia: kas man iš to BVP, jei mano atlyginimas nedidėja? Man svarbesnės mano pajamos, darbo užmokestis ar kitos pajamų rūšys“, - pasakojo G. Nausėda.

Tačiau net jei visuomenės gerovę vertintume tik pagal vidutinį darbo užmokestį, tai padaryti būtų labai sudėtinga.

„Lygindami savo uždarbį su kitais mes turime konvertuoti valiutą ir palyginti ar žemas mūsų gyvenimo lygis ar ne – šiuo metu jis yra neguodžiantis, anksčiau mes buvome aplenkę Latviją, o dabar esame žemiau jos, - dėstė G. Nausėda. - Tačiau tas pats užmokestis Šveicarijoje ir Lietuvoje yra ne toks pats, nes yra skirtinga perkamoji galia, tačiau atlyginimą paskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą, viskas neatrodo jau taip blogai.“

Kalbėdamas apie minimalaus darbo užmokesčio (MMA) rodiklį SEB banko prezidento patarėjas pabrėžė, kad jei lygintume jį su 2008 metais, pastebėtume, kjog jis jau yra sumažėjęs – padidinus MMA 50 litų, pagal perkamąją galią jis bus toks pats kaip ir 2008 metais.

„Kol MMA klausimu iš valstybės pusės buvo daug nenuoseklumo, infliacija sugraužė maždaug 16 proc. MMA“, - sakė G. Nausėda.

Esą pagrindinė priežastis, kuri trukdo darbo užmokesčio didėjimui Lietuvoje yra ta, jog Lietuva siekia išsaugoti konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. O tai, kad Lietuva joje vis dar yra konkurencinga yra darbo našumo nuopelnas – krizės metais darbo našumas augo žymiai labiau nei auksiniais metais.

Kalbėdamas apie gerovės matavimo rodiklius G. Nausėda prisiminė ir buvusio Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy 2009 metais duotą užsakymą ekonomistams – atsižvelgiant į tai, kad 2009 metais gerovės matavimo sistema netenkino, buvo liepta rasti alternatyvius visuomenės matavimo rodiklius.

Pagrindinės, vadinamos Stiglitzo grupės rekomendacijos – gerovei tikslingiau taikyti ne gamybos, o pajamų ir vartojimo rodiklius.

Be to, norint pamatuoti visuomenės gerovę reikia atsižvelgti į daugelį dalykų – valdymo formas, aplinką, nesaugumo jausmą visuomenėje, sveikatą, išsilavinimą ir tik tokiu būdu galime išsiaiškinti, koks iš tiesų yra pragyvenimo lygis.

- Paulius Grinkevičius

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas