Lietuva – šalis be vidurinės klasės (16)

(Puslapis 1 iš 3)


Ekonomika.lt nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-11-08 07:00

Vidurinės klasės egzistavimas, pasak ekonomistų, rodo šalies išsivystymo lygį, tačiau šiuo rodikliu Lietuva pasigirti negali. Priešingai: daugelis ekspertų, paprašyti apibrėžti jos ribas, gūžčioja pečiais ir tvirtina – Lietuvoje vidurinės klasės beveik nėra.

Lietuvoje vidurinę klasę sudaro maždaug 27 proc. šalies gyventojų. Tokį skaičių vienintelis iš kalbinamų ekspertų išdrįso įvardyti „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo teigimu, toks rodiklis tolygus vidurinės klasės neegzistavimui, mat kitose Europos valstybėse ją sudaro vidutiniškai 60–70 proc. šalies gyventojų.

„Lietuvoje vidurinė klasė sudaro ne daugiau kaip 27 proc., nes ir vidutinių pajamų tyrimas rodo, kad atlyginimą, siekiantį 2,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių, gaunančių gyventojų dalis tėra tokia, – aiškina N. Mačiulis. – Tai yra minimali riba, nes atskaičiavus mokesčius minėta suma gerokai mažėja. Be to, vidurinei klasei priskirčiau gyventoją, turintį išsilavinimą, ir nebūtinai aukštąjį, tačiau tuo metu paklausų rinkoje. Vidurinės klasės atstovas gali būti ir geras kirpėjas, mechanikas ar pan.“

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad vidurinei klasei priskirtini žmonės, kurie nepatiria skurdo. Europos Sąjungos statistikos agentūra apibrėžia, kad namų ūkis patiria nepriteklių, jei negali sau leisti keturių iš devynių prekių ir paslaugų kategorijų, tarp kurių įvardijamos galimybės laiku mokėti nuomą ir komunalinius mokesčius, palaikyti adekvačią šilumą namuose, kas antrą dieną valgyti mėsą arba žuvį, bent vieną savaitę per metus atostogauti ne namuose, turėti spalvotąjį televizorių, skalbimo mašiną, automobilį ir telefoną.

„Vertinant pagal šią prizmę didelė Lietuvos gyventojų dalis gyvena skurde ir mažai jų gali sau leisti viską, – teigia N. Mačiulis. – Vidurinė klasė yra ta, kuriai ne tik nereikia rūpintis išvardytais dalykais, bet turi laiko ir ne pirmojo būtinumo prekėms, tokioms kaip poilsis, laisvalaikis, sportas, kultūra ir pan. Turbūt mes galime kalbėti tik apie didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų dalį.“

Pasak jo, gyventojų, uždirbančių daugiau nei 5 tūkst. litų neatskaičius mokesčius, dalis Lietuvoje sudaro mažiau nei 10 proc. Tad vidurinės klasės sąstingio priežastis aiški: per didelis pajamų apmokestinimas.

„Todėl gyventojai tik nedidelę darbo užmokesčio dalį parsineša namo, – sako N. Mačiulis. – Darbo sąnaudų mokestinė našta sudaro 42 proc., kai, pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Šveicarija ar Airija ji perpus mažesnė. Dėl šios priežasties slopinamas ir darbo užmokesčio augimas. Tai struktūrinė problema, nes Lietuvoje blogai sukurta mokesčių sistema.“

Receptas – mažesni mokesčiai

N. Mačiulis prabrėžia, kad stipri vidurinė klasė yra išsivysčiusios ir harmoningos visuomenės bruožas, ji rodo, kad šalyje nėra didelės atskirties.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

Pensijų kaupimo fenomenas: senatvei lietuviai atsidėjo solidžias sumas

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas