Lietuva savo kailiu pajus Kipro gelbėjimo kainą (1)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2013-03-18 09:35

Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių. Kipras sudaro tik maždaug 0,2 proc. regiono BVP, o siūloma pagalba – 10 milijardų eurų – yra daug mažesnė nei per pastaruosius tris metus gelbėtų keturių Europos valstybių gauta parama. Tačiau šis gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės poveikio ir Lietuvos ekonomikai.

Kiprui, priešingai nei Graikijai, pagalbos prireikė ne dėl neatsakingo valdžios išlaidavimo ir nesubalansuotų valstybės finansų, o dėl per sparčiai augusio ir prastos kokybės turto įsigijusio bankų sektoriaus, kuris yra maždaug aštuonis kartus didesnis nei šalies BVP. Dėl šios priežasties pagrindinis Europos reikalavimas yra susijęs su bankuose esančių indėlių vienkartiniu apmokestinimu. Apdrausti, iki 100 tūkst. eurų siekiantys indėliai, turėtų prarasti 6,75 proc. vertės, o didesni indėliai – 9,9 procento.

Toks pasiūlymas neprieštarauja ekonominei logikai – natūralu, kad finansinių institucijų gelbėjimas būtų ne tik mokesčių mokėtojų, bet ir šioms institucijoms skolinusiųjų reikalas. Tačiau šiuo metu jis atrodo itin pavojingai, nes gali sukelti indėlininkų paniką ir didžiosiose problemų kamuojamose euro zonos valstybėse – Ispanijoje ir Italijoje.

Ar priimti tokį gelbėjimo pasiūlymą Kipro parlamentas spręs šiandien. Be jokios abejonės, gyventojų nepasitenkinimas ir pasipriešinimas tokiam sprendimui yra didelis, todėl sprendimas nebus lengvas. Tačiau šalies vadovai supranta ir turi paaiškinti šalies gyventojams, kad alternatyva yra daug liūdnesnė – tikėtinas visos finansų sistemos žlugimas, visų indėlių praradimas ir ilgalaikis ekonominis nuosmukis.

Vienokio ar kitokio indėlių apmokestinimo Kiprui išvengti greičiausiai nepavyks – galbūt mažesni indėlininkai nukentės mažiau, o stambieji – daugiau. Tai susiję ir su tuo, jog Kipras yra ne tik populiari ofšorinių kompanijų steigimo vieta, bet ir dėl šiek tiek per daug atsainaus požiūrio į pinigų kilmę mėgstama Rusijos verslininkų pinigų laikymo vieta. Todėl sunku tikėtis, kad artėjant rinkimams Vokietijos politikai rizikuos savo rinkėjams pasiūlyti Rusijos oligarchų pinigų gelbėjimo planą už vokiečių mokesčių mokėtojų pinigus.

Kodėl tai aktualu Lietuvai? Kipras yra trečia pagal populiarumą Lietuvos tiesioginių užsienių investicijų kryptis. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos įmonės į ten įsteigtas holdingo kompanijas buvo investavusios daugiau nei pusę milijardo – 575 milijonus litų. Tiesa, Kipro bankų sąskaitose esanti suma nėra aiški – ji gali būti ir mažesnė, ir didesnė nei bendros investicijos šioje šalyje. Bet kuriuo atveju, kai kurios Lietuvos įmonės tam tikros „bausmės“ neišvengs.

Lietuvai dar svarbesnis Kipro gelbėjimo programos elementas yra reikalavimas padidinti bazinį pelno mokesčio tarifą nuo dabar galiojančių 10 proc. iki 12,5 procento. Jei tai taptų realybe, ši šalis būtų šiek tiek mažiau patraukli ir Lietuvos įmonėms, siekiančioms sumažinti savo mokestinę naštą. Šiame kontekste Lietuva turėtų paskubėti patobulinti pelno mokesčio įstatymą – pagaliau visai neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Dėl to įmonės turėtų daug mažiau paskatų steigti holdingo kompanijas mažesnių mokesčių valstybėse, o ilgesniame laikotarpyje Lietuvoje didėtų ne tik investicijos, darbo vietų skaičius ir BVP, bet ir iš kitų mokesčių surenkamos biudžeto pajamos.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

 

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas