Lietuva tikisi išjudinti bankų sąjungą

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

BNS

2013-09-27 14:51

Lietuva iki pirmininkavimo ES pabaigos tikisi susitarti dėl Bankų sąjungos antrojo elemento – bendro pertvarkymo mechanizmo (SRM), teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Interviu BNS V.Vasiliauskas ketvirtadienį sakė, kad šiuo metu diskutuojama, koks turėtų būti bendro pertvarkymo fondo dydis.

"Jisai (pertvarkymo fondas – BNS) Europos Komisijos pasiūlymu numatytas kaip atskiras, į kurį vėlgi įmokėtų pati industrija (komerciniai bankai - BNS). Komisija siūlo, kad įmokos būtų 1 proc. nuo apdraustų indėlių, surinkus tas įmokas, fondo dydis būtų maždaug 55 mlrd. eurų", - BNS teigė V.Vasiliauskas.

Anot V.Vasiliausko, dėl galimo įmokų dydžio vis dar diskutuojama.

"Dabar vyksta ginčai tarp valstybių narių, koks gi turėtų būti dydis tų įmokų, na, ir savaime suprantama, diskusijos su industrija, Europos Parlamente (EP) vyksta diskusijos, vieni norėtų didesnio fondo, kiti mažesnio", - sakė LB vadovas.

Pasak jo, yra ir minčių, kad bankų pertvarkymo fondas galėtų būtų bendras su indėlių draudimo fondu.

"Matysim, koks galutinis rezultatas bus. Lietuvos prioritetas – iki pirmininkavimo pabaigos turėti politinį susitarimą dėl to, taip vadinamo, bendro pertvarkymo mechanizmo", - BNS tvirtino V.Vasiliauskas.

Europos Parlamentas rugsėjo mėnesį patvirtino pirmą Bankų sąjungos elementą – Vieningą bankų priežiūros mechanizmą (SSM). Dabar, anot V.Vasiliausko, prasidėjęs praktinis jo įgyvendinimas, Europos centrinis bankas tam ruošiasi.

"Tikslas, kad jau kitais metais mechanizmas realiai pradėtų veikti. Realiai norima, kad startuotų nuo 2014 metų lapkričio 1 dienos", - sakė V.Vasiliauskas.

Lietuva šio mechanizmo dalimi taptų automatiškai, jeigu įstotų į euro zoną 2015 metais.

"Galutiniai patvirtinimai dėl mūsų priėmimo į euro zoną bus maždaug kitų metų viduryje, vasaros pabaigoje, vėlgi priklausys nuo politinio ciklo Europos Parlamente, bet nuo tada iš principo įgausim stebėtojo statusą. Nuo tada jau galima aktyviai dalyvauti", - kalbėjo V.Vasiliauskas.

Lietuvos išskirtinumas, kad šalies bankinė sistema yra valdoma ne euro zonos šalių bankų, tačiau jie vistiek papuls į Europos centrinio banko priežiūrą.

"Mūsų bankinė sistema 90 proc. yra valdoma bankų, kurie yra Skandinavijos valstybėse, tai yra Švedija, Danija, Norvegija. Tiek Danija, tiek Švedija artimiausiu metu neplanuoja jungtis prie bendro priežiūros mechanizmo. Bet kuriuo atveju vistiek tos tarptautinės bankų grupės veikia euro zonos valstybėse, ir per tai vistiek jos papuls po bendru priežiūros mechanizmu", – sakė V.Vasiliauskas.

Jo teigimu, į Europos centrinio banko priežiūrą, kuri apims 160 stambiausių ir sistemiškai svarbiausių bankų ES, patektų trys Lietuvos finansų grupės - SEB, "Swedbank" ir DNB. Tačiau jų Lietuvoje valdomų antrinių bankų, taip pat kitų šalyje veikiančių bankų priežiūra išliks LB žinioje.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Straipsnio puslapiai:

Close

Dėl subsidijos pirmam būstui kreipėsi šimtai: paramą gaus ne visi

 Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 ...

Įspėjo: žmonės neturi būti baudžiami už tai, kad ieško geriausio paskolos pasiūlymo

 Gavus signalų, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų ...

„Sodra“ perspėjo apie naują sukčių gudrybę: būkite budrūs

 Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš ...

Ekspertai pataria, kaip išvengti grėsmių banko sąskaitai

 Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai ...

100 tūkstančių gyventojų sulaukė „Sodros“ priminimų sumokėti skolas

 Daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų, kurie privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turi sumokėti patys, „Sodra“ išsiuntė priminimus sumokėti įmokas, kurios siekia nuo 36 iki 903 eurų. Iš viso išsiųsta ...

Paskola suteikia galimybę renovuoti sodybą ar butą

Daugelis šeimų, susidūrusių su gyvenamojo būsto renovavimu ar atnaujinimo darbais yra pastebėjusios, jog tiek kosmetinis, tiek didesnis remontas pareikalauja plačiai atverti piniginę. Įvairių įrankių, baldų įsigijimas, užmokesčiai ...

VMI siunčia priminimą tūkstančiams lietuvių: galite susigrąžinti permoką

 Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja, kad visiems laiku bei teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams, pervedė Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokas, rašoma išplatintame ...

Įsigalioja mokėjimų įstatymo pakeitimai: vartotojų laukia pokyčiai

 Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma ...

Lietuvos bankas ėmėsi veiksmų: blokuos apie 70 interneto svetainių

 Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto ...

„Sodra“ paruošė nemalonią dovaną: jau siunčiami laiškai

 „Sodra“ šiandien išsiuntė pranešimus 6321 gyventojui, kuriam šį mėnesį gali tekti savarankiškai sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Pranešimai patalpinti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas