Lietuva veržiasi į pripažintųjų ratą

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2013-07-03 09:00

Tarptautinės politikos realijos šiek tiek primena mokyklinukų elgesį – pasaulio galingiausieji formuoja uždarus klubus, kurių nariais gali tapti tik išrinktieji, atitinkantys iškeltus kriterijus.

Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas von Rompuy kalbėdamas apie Bendrijos plėtros planus užsiminė, kad ES yra patraukli, kol Senojo žemyno šalys rodo susidomėjimą narystės joje galimybe.

Terminas „patraukli“ labai taikliai apibūdina poreikį dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, nes nauda neretai būna abstrakti, o susimokėti už narystę reikia. Pavyzdžiui, 2011 metais Estija už narystę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) susimokėjo 2,5 mln. JAV dolerių (6,5 mln. litų).

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ekonomikos profesorius Jonas Čičinskas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad narystė tarptautinėse organizacijose leidžia valstybėms kontroliuoti atsitiktinius ekonominės integracijos procesus.

„Ekonominė integracija yra nesustabdomas procesas, tad regioninės organizacijos padeda, kad nesulaikomas bei naudingas integracijos procesas būtų valdomas ir nepridarytų visokių eibių“, – aiškino profesorius. Vis dėlto neretai sunku nustatyti, kodėl verta dalyvauti iš esmės visų tarptautinių organizacijų veikloje, užuot sutelkus dėmesį į vidaus problemas.

EBPO parodytų lygį

Gegužės pabaigoje Lietuva buvo pakviesta į derybas dėl narystės EBPO organizacijoje, kurios ištakos siekia dar pokario laikus, kai reikėjo formalaus organo, gebančio tvarkyti Maršalo plano lėšas, skirtas nusiaubtai Europai atstatyti. 1961 metais, demokratines valstybes vienijanti organizacija įgavo dabartinį pavidalą ir pavadinimą, o šiuo metu vienija 34 valstybes.

EBPO veiklos apmatuose rašoma, kad organizacijos misija – pozityvios socioekonominės politikos sklaidos skatinimas visame pasaulyje, tačiau lieka neaišku, kokia viso to nauda valstybėms narėms.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, narystė EBPO suteiktų Lietuvai prestižo ir įrodytų valstybės pasiektą išsivystymo lygį bei pagerintų investicinį patrauklumą.

„Lietuva turi progą priklausyti elitiniam valstybių klubui, kurį sudaro labiausiai išsivysčiusios pasaulio šalys. Tai būtų papildoma paskata investuotojams, kurie atkreiptų dėmesį į mūsų šalį ir rimčiau vertintų galimybes čia sukurti palankią verslo aplinką“, – pasakojo ekonomistas.

Nors narystė būtų pripažinimo įrodymas, pasak pašnekovo, dalyvavimas EBPO veikloje neužtikrina, kad Lietuvos dalyvavimas kuruojant pasaulio ekonomiką bus reikšmingas.

TSPMI politinės ekonomijos ekspertas Marius Skuodis įžvelgė ir artimesnio bendradarbiavimo bei galimybės keistis gerąja patirtimi galimybes. „Didelė nauda yra apsikeitimas gerąja praktika ir patirtimi, nes praktines žinias galima pritaikyti ir Lietuvoje“, – sakė M. Skuodis.

Straipsnio puslapiai:

- Vilius Petkauskas

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas