Lietuva yra „apsaugota“nuo neigiamų palūkanų

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2015-02-17 10:59

Pas investicinės bankininkystės specialistą ateina klientas.

„Laba diena, norėtume vieneriems metams pasiskolinti 10 milijonų eurų“.

„Žinoma, su jūsų kredito reitingu esant dabartinėms rinkos sąlygoms galėsite pasiskolinti už labai patrauklias palūkanas“.

„Norėtume pasiskolinti už neigiamas palūkanas – po metų grąžinti mažiau nei pasiskolinome“.

„Žinoma, kitaip ir būti negali“.

Toks pokalbis atrodo kaip nejuokingas anekdotas. Taip, jis nejuokingas, be tai – ne anekdotas. Šiuo metu beveik pusė euro zonos valstybių ir kai kurios įmonės gali pasiskolinti už neigiamas palūkanas. Pavyzdžiui, šį mėnesį investavę į maisto prekių gamintojo „Nestle“ obligacijas, kurios bus išpirktos kitais metais, investuotojai galėjo tikėtis tik neigiamų palūkanų.

Aukščiausią kredito reitingą turinčios Europos valstybės jau kurį laiką skolinasi už neigiamas palūkanas. Pavyzdžiui, dviejų metų laikotarpiui už neigiamas palūkanas gali pasiskolinti Vokietija, Austrija, Belgija, Olandija, Prancūzija ir Suomija. Investuotojai perkantys net 6 metų trukmės Vokietijos obligacijas yra patenkinti neigiamu jų pajamingumu. Na, gal nėra patenkinti, bet yra su tuo susitaikę.

Yra nemažai priežasčių, dėl kuriųskolininko ir skolintojo santykiai pakliuvo į tokią sunkiai suvokiamą kreivų veidrodžių karalystę.Visų pirma, labai žemų palūkanų aplinką sukūrė centriniai bankai. Euro zonos, Danijos ar Šveicarijos komerciniai bankai už centriniame banke laikomus indėlius ne tik negauna palūkanų, bet ir turi susimokėti. Švedijos centrinis bankas praėjusią savaitę žengė dar neįprastesnį žingsnį – pirmasis nustatė neigiamas palūkanas ne tik indėliams, bet ir trumpalaikėms likvidumo paskoloms. Taip, centrinis bankas sumoka palūkanas komerciniams bankams, besiskolinantiems iš jo.

Centriniai bankai tokiomis labai netradicinėmis priemonėmis kovoja su defliacijos apraiškomis, bando paskatinti kreditavimą arba, kaip Šveicarijos ir Danijos atveju, baido spekuliacinius srautus, nepagrįstai stiprinančius jų valiutą. Palūkanas žemyn spaudžia ir Europos centrinis bankas, kartu su euro zonos šalių nacionaliniais centriniais bankais ketinantis iki kitų metų pabaigos pinigų pasiūlą padidinti maždaug trilijonu eurų. Tai reiškia, kad centriniai bankai pirkdami valstybių skolos vertybinius popieriusdar labiau mažins jų pajamingumą. Perteklinė pinigų pasiūla plūstelės ir į įmonių obligacijų rinką ir leis joms skolintis dar pigiau.

Turbūt nedaugelis skaitytojų sutiktų skolinti savo pinigus net ir labai patikimam skolininkui už neigiamas palūkanas – iš anksto žinodami, kad grąžinta suma bus mažesnė nei paskolinta. Tačiau į tokius vertybinius popierius investuojančių asmenų ir institucijų elgsena nėra visai neracionali. Trumpu laikotarpiu, ypač vyraujant dideliam neapibrėžtumui dėl ateities, investuotojai linkę šiek tiek susimokėti už tai, kad jų pinigai būtų „saugomi“ patikimiausiose rankose. Kai kurie investiciniai ar pensijų fondai gali neturėti pasirinkimo – jų taisyklės juos įpareigoja investuoti į saugiausių euro zonos vyriausybių obligacijas. Galiausiai, vietos investuotojai galbūt tikisi ilgalaikės defliacijos, dėl kurios net ir gavus neigiamas palūkanas padidėtų skolintų pinigų perkamoji galia.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas