Lietuva yra „apsaugota“nuo neigiamų palūkanų

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2015-02-17 10:59

Pas investicinės bankininkystės specialistą ateina klientas.

„Laba diena, norėtume vieneriems metams pasiskolinti 10 milijonų eurų“.

„Žinoma, su jūsų kredito reitingu esant dabartinėms rinkos sąlygoms galėsite pasiskolinti už labai patrauklias palūkanas“.

„Norėtume pasiskolinti už neigiamas palūkanas – po metų grąžinti mažiau nei pasiskolinome“.

„Žinoma, kitaip ir būti negali“.

Toks pokalbis atrodo kaip nejuokingas anekdotas. Taip, jis nejuokingas, be tai – ne anekdotas. Šiuo metu beveik pusė euro zonos valstybių ir kai kurios įmonės gali pasiskolinti už neigiamas palūkanas. Pavyzdžiui, šį mėnesį investavę į maisto prekių gamintojo „Nestle“ obligacijas, kurios bus išpirktos kitais metais, investuotojai galėjo tikėtis tik neigiamų palūkanų.

Aukščiausią kredito reitingą turinčios Europos valstybės jau kurį laiką skolinasi už neigiamas palūkanas. Pavyzdžiui, dviejų metų laikotarpiui už neigiamas palūkanas gali pasiskolinti Vokietija, Austrija, Belgija, Olandija, Prancūzija ir Suomija. Investuotojai perkantys net 6 metų trukmės Vokietijos obligacijas yra patenkinti neigiamu jų pajamingumu. Na, gal nėra patenkinti, bet yra su tuo susitaikę.

Yra nemažai priežasčių, dėl kuriųskolininko ir skolintojo santykiai pakliuvo į tokią sunkiai suvokiamą kreivų veidrodžių karalystę.Visų pirma, labai žemų palūkanų aplinką sukūrė centriniai bankai. Euro zonos, Danijos ar Šveicarijos komerciniai bankai už centriniame banke laikomus indėlius ne tik negauna palūkanų, bet ir turi susimokėti. Švedijos centrinis bankas praėjusią savaitę žengė dar neįprastesnį žingsnį – pirmasis nustatė neigiamas palūkanas ne tik indėliams, bet ir trumpalaikėms likvidumo paskoloms. Taip, centrinis bankas sumoka palūkanas komerciniams bankams, besiskolinantiems iš jo.

Centriniai bankai tokiomis labai netradicinėmis priemonėmis kovoja su defliacijos apraiškomis, bando paskatinti kreditavimą arba, kaip Šveicarijos ir Danijos atveju, baido spekuliacinius srautus, nepagrįstai stiprinančius jų valiutą. Palūkanas žemyn spaudžia ir Europos centrinis bankas, kartu su euro zonos šalių nacionaliniais centriniais bankais ketinantis iki kitų metų pabaigos pinigų pasiūlą padidinti maždaug trilijonu eurų. Tai reiškia, kad centriniai bankai pirkdami valstybių skolos vertybinius popieriusdar labiau mažins jų pajamingumą. Perteklinė pinigų pasiūla plūstelės ir į įmonių obligacijų rinką ir leis joms skolintis dar pigiau.

Turbūt nedaugelis skaitytojų sutiktų skolinti savo pinigus net ir labai patikimam skolininkui už neigiamas palūkanas – iš anksto žinodami, kad grąžinta suma bus mažesnė nei paskolinta. Tačiau į tokius vertybinius popierius investuojančių asmenų ir institucijų elgsena nėra visai neracionali. Trumpu laikotarpiu, ypač vyraujant dideliam neapibrėžtumui dėl ateities, investuotojai linkę šiek tiek susimokėti už tai, kad jų pinigai būtų „saugomi“ patikimiausiose rankose. Kai kurie investiciniai ar pensijų fondai gali neturėti pasirinkimo – jų taisyklės juos įpareigoja investuoti į saugiausių euro zonos vyriausybių obligacijas. Galiausiai, vietos investuotojai galbūt tikisi ilgalaikės defliacijos, dėl kurios net ir gavus neigiamas palūkanas padidėtų skolintų pinigų perkamoji galia.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas