Lietuvai reikia užsieniečių investicijų į tradicinę pramonę, o ne į technologijas


Audriaus Bagdono (Fotodiena) nuotr.

Greta Jankaitytė / Ekonomika.lt

2013-01-29 12:10

Lietuvos vyriausybė turėtų ir toliau skirti pakankamai dėmesio aukštosioms technologijoms, tačiau nepamiršti tradicinės pramonės, nes būtent tradiciniai verslai sukuria didesnę pridėtinę vertę, tai yra – didesnį eksportą, teigiama „Investuotojų forumo“ su „Ernst&Young” atliktame tyrime.

„Reikia skirti dėmesio aukštosioms technologijoms ir inovacijoms diegti visose pramonės sektoriuose, tačiau tradicinėje pramonėje yra tokia žiojėjanti didesnė skylė, kurią užlopius Lietuvos ekonomika gautų daugiau naudos“, - sakė „Investuotojų forumo“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė Lietuvos verslo tarptautinių plėtros galimybių studijos pristatyme.

Studijoje teigiama, kad Lietuvos valdžiai pritraukiant užsienio investicijas reiktų didesnį dėmesį kreipti į sritis, kurios gamina didesnę pridėtinę vertę.

„Paslaugoms ir aukštosioms technologijoms pastaruosius kelis metus buvo skirta daug dėmesio, į jas atėjo daug investicijų, buvo sulaukta sėkmės, tačiau ši sritis yra pakankamai maža, - sakė Linas Dičpetris, „Ernst&Young” partneris. – Nors aukštosios technologijos yra svarbios, negalima nuginčyti jų vaidmens, reikia jas skatinti, jei mes norime pasiekti esminio postūmio visoje Lietuvos pramonėje, pastangų prasme, lengviau tai padaryti tradicinėje pramonėje.“

Anot „Ernst&Young” tyrimo, našumą padidinus 1 proc., Lietuvos eksportas irgi augtų 1 procentu. Tuo tarpu norint panašaus poveikio eksportui sulaukti iš aukštųjų technologijų bei paslaugų sektorių, reiktų našumą šiose srityse padidinti 32 procentais.

Elektros įrenginių ir aparatų, techninės įrangos gamybos sektoriai, kai kurie chemijos ir maisto pramonės subsektoriai yra vieni iš potencialiausių pritraukti TUI į Lietuvą.

Taip pat siūloma Lietuvos valdžiai skatinti verslų kooperaciją plečiantis užsienio rinkose. „Lietuvos verslai istoriškai kooperacijos prasme nėra labai stiprūs, - sakė L. Dičpetris. – Jeigu vyriausybė tai skatintų, prisiimtų imobilizatoriaus vaidmenį, tai ta kooperacija duotų labai didelių vaisių.“

L. Dičpetris taip pat minėjo, kad reiktų skatinti tradicinių ūkio sektorių įmonių vadybinės brandos augimą. Esą Lietuvoje trūksta kompetencijos valdant naujų produktų kūrimą bei produktų portfelį.

Valstybės institucijoms siūloma ir daugiau padėti verslams užsienio rinkose, ypač Rytų rinkose, kur politikams dažnai reikia užstoti verslą. Be to, Lietuvos gamintojams reikia daugiau pagalbos įžengiant į didžiųjų kooperacijų tiekimo grandines, teigia L. Dičpetris. Galų gale, Lietuvos valdžios institucijoms siūloma teikti daugiau informacijos apie svarbiausias rinkas.

- Greta Jankaitytė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas