Lietuvai sparčiai senstant, prognozuojamos rimtos ekonominės problemos

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Pensija

2017-02-03 17:58

Šiuo metu stiprų Lietuvos ekonomikos pulsą padeda palaikyti Europos Sąjungos (ES) investicinių fondų parama, tačiau po 2020 metų ji ženkliai sumažės. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio teigimu, pasiruošti savarankiškai auginti savo ekonomiką galime tik susidoroję su šiuo metu opiausiomis valstybės problemomis demografijos ir švietimo srityse.

Vasario 2 d. vykusioje konferencijoje jis atkreipė dėmesį į blogėjančią Lietuvos demografijos situaciją: „Lietuva dar prieš atgaunant Nepriklausomybę per metus turėdavo apie 59 tūkst. gimimų, o dabar per metus gimsta vos 31 tūkst. vaikų. Ką tai rodo? Kad mes traukiamės ir kad mūsų gyventojų mažės daug sparčiau nei manome.

Turime situaciją, kai Lietuva sparčiai sensta: jei 2006 metais vidutinis lietuvio amžius buvo 38 metus, tai šiandien – jau 43. 2030 metais Lietuva pasieks 49 arba 50 metų vidutinį amžių. Darbo jėgai tai didžiausi netekimai. Tai paveiks mūsų įmones, mūsų valstybės gyvavimą“, – sakė pramonininkų vadovas.

Jo teigimu, lengvų vaistų ir vieno recepto, kaip padidinti gyventojų skaičių, nėra. Ateinantys ketveri metai bus labai svarbūs Lietuvai, todėl dabartinei valdžiai reikalingas aiškus planas kaip užtikrinti tvarų šalies ekonomikos augimą. Vienas iš būdų – pritraukti žmones iš kitų šalių. Norint iki 2025 metų išlaikyti balansą, reiktų įsileisti apie 20 tūkst. žmonių kasmet.

„Dabar vienas didžiausių iššūkių yra tai, kaip mes leisime struktūrinių fondų lėšas – ar mes jas leisime, ar investuosime. Daug įdėjome į perteklinę infrastruktūrą, kurios nebegalime išlaikyti. Nesugebėjome susitarti ir pažiūrėti šiek tiek plačiau – ne tik iš savo kiemo ar varpines“, – sakė konferencijoje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Dabar vienas didžiausių iššūkių yra tai, kaip mes leisime struktūrinių fondų lėšas – ar mes jas leisime, ar investuosime. Daug įdėjome į perteklinę infrastruktūrą, kurios nebegalime išlaikyti. Nesugebėjome susitarti ir pažiūrėti šiek tiek plačiau – ne tik iš savo kiemo ar varpines. Pasak SEB grupės vyriausiojo stratego Marius Daheim, Europoje neigiama rizika yra daugiausia susijusi su augančiu populistų populiarumu, plintančiomis antieuropietiškomis idėjomis, todėl labai svarbu, kad Europos politikai atgautų savo rinkėjų pasitikėjimą, jei norima išvengti tolesnės dezintegracijos Europoje.

Jam antrino ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius: „Globalių ir vidaus įtampų kontekste, Europos Sąjungai gyvybiškai svarbu atgauti žmonių pasitikėjimą, sustiprinti savo pamatus ir atsparumą ir koncentruotis į konkrečius darbus piliečiams. Lietuvai tuo tarpu narystė šiame klube, euro ir Šengeno erdvės išlikimas tampa ne tik ekonominės gerovės, bet ir nacionalinio saugumo pagrindas“.

Straipsnio puslapiai:

Close

„Wizz Air“ pranešė atšaukianti dalį skrydžių iš Lietuvos

 Penktadienį avialinijų bendrovė „Wizz Air“ žiniasklaidoje pradėjo dalintis oficialiu bendrovės komentaru, kuriame nurodo, kad norint, jog populiariausi maršrutai būtų prieinami už mažesnę kainą, tenka atsisakyti kai kurių ...

„Sodra“ paaiškino, kokias išmokas gausime po mokesčių reformos

 „Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų ...

Bendrovė iš Novergijos kursis Lietuvoje ir įdarbins 250 žmonių

 Norvegijos bendrovė „Yara International“, viena didžiausių trąšų tiekėjų pasaulyje, ką tik paskelbė planuojanti Vilniuje atidaryti kol kas vienintelį pasaulyje tokio tipo transporto ir logistikos operacijų centrą, atsakingą ...

Ekonomika gerėja, gyventojų skaičius Lietuvoje nedidėja. Kodėl?

 Pagal naujausius Europos statistikos biuro skaičiavimus, Lietuva pernai prarado daugiausia gyventojų, tačiau skelbiama, kad ekonominė situacija šalyje gerėja. Ekonomistas teigia, kad vien ekonominių paskatų padidinti gyventojų skaičių ...

Paaiškino, kur jaunos šeimos galės gauti paramą būstui ir kokio dydžio

 Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą. Socialinės apsaugos ir ...

NT rinkos apžvalga: rezultatai vieni geriausių per 10 metų

 2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 ...

Pasirodė naujas reitingas: Lietuva – trečia pasaulyje

 Pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų planuojamų sukurti darbo vietų pridėtinę vertę Lietuva pašoko iš 32-os į trečią vietą, rodo naujausia „IBM Global Location Trends 2018“ ataskaita. Geriau už ...

Savartynų vadovai neigia premjero įtarimus dėl šiukšlių deginimo

 Viešoje erdvėje netylant įtarimams dėl galimų premjero sąsajų su verslininkais ir įmone „Danpower Baltic“, Saulius Skvernelis tikina, kad valstybės anksčiau pradėti vystyti projektai – neva neskaidrūs, o atliekų ...

A. Veryga apie vaistų pertvarką: „skandinavai taupydami nenugydo savo pacientų“

 Vykdant kompensuojamų vaistų sistemos pertvarką, viešojoje erdvėje jau kilo ažiotažas. Žmonės tikina, kad nebegauna tų vaistų, prie kurių yra pripratę, o vietoje jų pasiūlyti kiti. Tuo tarpu Aurelijus Veryga tikina, kad tai tik ...

Prekyba alkoholiu Lietuvoje draudžiamu laiku: pelnosi nuo studento iki taksisto

 Įvairiose socialinio tinklo „Facebook“ grupėse apstu su Lietuvos įstatymais prasilenkiančių pasiūlymų. Šįkart kalbame apie galimybę įsigyti alkoholio po to, kai parduotuvėse oficialiai jis yra nebeparduodamas. Daug tokių ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas