Lietuvai teks vytis nebe Estiją, o Rumuniją: kurių klaidų geriau nekartoti

(Puslapis 1 iš 2)


Pinigai (nuotr. 123rf.com)

Monika Kasnikovskytė

2018-02-05 15:40

 Lietuvai paknopstomis bandant pasivyti Estiją, rodosi, kad pirma verta pasimokyti iš anksčiau savo ekonomika nežibėjusios Rumunijos, kuri po mokestinių pakeitimų gali būti neblogu pavyzdžiu. Tiesa, ne visi Rumunijos priimti sprendimai tokie naudingi, mano ekonomistai.

Vykdydama mokesčių reformą, Rumunija nuo 2018 m. minimalų bruto darbo užmokestį pakėlė nuo 1450 RON iki 1900 RON (311,68 EUR-408,41 EUR), sujungė darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas. O kiek anksčiau sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir pajamų mokestį, padidino neapmokestinamą pajamų dydį (NPD).

PVM Rumunijoje nuo 24 proc. sumažėjo iki 19 proc. (9 proc. maistui), pajamų mokestis – nuo 16 proc. iki 10 proc., NPD padidintas apie 8 kartus nuo maždaug 690 EUR iki maždaug 5,5 tūkst. EUR.

Siūlo pasimokyti

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas palaiko idėją sujungti darbuotojų ir darbdavių mokamas socialinio draudimo įmokas, nes tai paskatintų žmonių norą mokėti mokesčius, matant, kokia atlyginimo dalis atriekiama.

Tačiau, pasak ekonomisto, darbo apmokestinimą reikėtų gerokai sumažinti, nes dabar darbdavys kartu su darbuotoju sumoka 40 proc. darbo mokesčių (6 proc. PSD, 3 proc., „Sodrai“ ir darbdavio 27,98 proc. „Sodrai“).

„Darbdaviui nebus tokios didelės paskatos mokėti vokelyje, nes visus mokesčius matys bei mokės kaip ir darbuotojas. Dabar vis tiek darbuotojas moka viską, darbdavys iš oro nenukabina tų pinigų. Tai jie sujungia „Sodros“ įmokas darbuotojo ir darbdavio, ką mes norėjome padaryti pernai. Čia pavyzdys, kaip kai kurios šalys padaro reikalingas reformas, kaip kai kurios ne“, - tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.

Tačiau SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas nesiūlo skubėti priimant tokį mokestinį pakeitimą. Jo teigimu, vertingiau iš Rumunijos sulaukti oficialių pastebėjimų ir įvertinimų, kaip sekėsi įgyvendinus pokyčius.

„Jeigu matysime, kad neatsitiko nieko blogiau, o yra tikimybė, kad tokie sprendimai gali ilgesniu laikotarpiu sumažinti šešėlį ir padidinti tiek gyventojų domėjimąsi, kur išleidžiami jų pinigai, tiek skatinti valdžią atsakingiau elgtis su mokesčių mokėtojų pinigais, tai tikrai galima galvoti apie tokio modelio įgyvendinimą Lietuvoje“, - tv3.lt sakė T. Povilauskas.

Nesutinka dėl PVM lengvatų

Šiuo metu Lietuvoje taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas su išimtimis. Pavyzdžiui, lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas šildymui, knygoms, keleivių vežimo paslaugoms, 5 proc. PVM taikomas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui ir kompensuojamiems vaistams bei nekompensuojamiems receptiniams vaistams.

Straipsnio puslapiai:

- Monika Kasnikovskytė

Close

V. Vasiliauskas: reikia apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, naikinti verslo liudijimus

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos ...

Kaip naujasis nekilnojamojo turto mokestis paveiks nuomos bei būsto kainas?

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi ...

Mokesčių reforma vers darbdavius perskaičiuoti algas: darbuotojai „per klaidą“ gali gauti mažiau

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali ...

Prekybininkai žengia naują žingsnį: siūlys nuolaidas ne vien produktams

Prekybos tinklas „Maxima“ pirmąkart Lietuvoje pristato akciją, kurios metu pigiau bus galima įsigyti ne maisto produktus, o įvairias laisvalaikio pramogas. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, beveik du ...

Į Klaipėdą žengia įmonė iš Vokietijos: sparčiai didins darbo vietų skaičių

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, ...

Pirmojo būsto pirkimas: pasimokykite iš pirkėjų klaidų

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo ...

Į Lietuvą žengia nauja skrydžių bendrovė

Jau nuo kito mėnesio skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną pradės vykdyti Kazachstano oro bendrovė „SCAT Airlines“. Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad Vilnius – pirmoji ...

Lietuviai veržiasi sudaryti vedybų sutartis: suglumo net ekspertai

Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių ...

„Pepco“ įžengė į Kauną: skelbia, kur kels koją toliau

Šiandien Kaune prekybos centre „Savas“ (Savanorių pr. 346) atidaryta pirmoji šiame mieste mažmeninės prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė. Lietuvoje tai trečioji mažomis kainomis garsėjančio lenkiško ...

Išskyrė tris punktus, kaip patikrinti, ar priklausote viduriniajai klasei

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas