Lietuviai – aktyviausi portalų skaitytojai visoje ES


Fotodienos nuotr.

Ekonomika.lt

2015-03-23 16:19

 Europos Komisijos skelbiamas Skaitmeninės visuomenės indeksas DESI 2015 lietuvius įvardija kaip aktyviausius internetinių naujienų portalų skaitytojus visoje ES: net 94 proc. šalies interneto naudotojų nuolat skaito naujienas internete. Šioje srityje Lietuva užtikrintai lenkia visas kitas 27-ias ES valstybes.

„Jau ne pirmus metus lietuviai ES kontekste išsiskiria kaip aktyvūs interneto žiniasklaidos skaitytojai. Galimybė gauti visas dominančias naujienas greitai, patogiai ir nemokamai yra viena svarbiausių paskatų reguliariai naudotis internetu“, - teigia Ieva Žilionienė, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotoja. – „Beje, tai Baltijos valstybių specifika: interneto žiniasklaida labai populiari ir Estijoje bei Latvijoje, kurios pagal šį rodiklį užima atitinkamai 2-ą ir 4-ą vietą ES.“

Nedaug atsiliekame ES ir pagal vaizdo telefonijos panaudojimą - 79 proc. Lietuvos interneto naudotojų naudojasi šia paslauga, tai Lietuvą pozicionuoja 2 vietoje ES.

Indeksas parodė, kad Lietuvoje e. bankininkystės paslaugomis naudojasi 74 proc. interneto naudotojų, pagal šį rodiklį Lietuva užima 7-ą vietą ES), mes taip pat dažniau nei vidutiniai europiečiai jungiamės prie socialinių tinklų (12 vieta ES).

Tačiau vis dar nedidelė Lietuvos gyventojų dalis naudojasi su mokėjimais susijusiomis interneto galimybėmis: internetu perka 36 proc. interneto naudotojų (25 vieta ES), užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis naudojasi 8,4 proc. namų ūkių, turinčių televizorius, o tai yra beveik paskutinė – 26 vieta ES.

Pagal bendrą interneto paslaugų naudojimo lygį esame užtikrintoje 7-oje vietoje tarp ES valstybių.

Daugiau apie tyrimą:

EK paskelbtame Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI 2015) šalys reitinguojamos pagal galimybes naudotis internetu, technologijų naudojimo įgūdžius, naudojimosi apimtis, IT panaudojimą versle ir viešojo sektoriaus e. paslaugų įvertinimus.

Indekse susumavus visus parametrus Lietuva užima 11-ą vietą iš 28 ES valstybių, Estija – 7-ą, o Latvija – 19-ą vietą.

Lietuvos aukštus DESI indekso rodiklius lemia tiek verslo, tiek valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos į IT sektorių ir informacinės visuomenės plėtrą.

Apibendrinant, Lietuva yra stipri ES vidutiniokė pagal e. ekonomikos išsivystymą, kartu su Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Ispanija, JK, Liuksemburgu, Malta, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija.

Lyderių pozicijas užima Danija, Švedija ir Suomija.

DESI 2015 m. indeksas apskaičiuotas naudojant ES valstybių 2013-2014 m. statistinius rodiklius.

Close

Paskelbti naujausi atlyginimų vidurkiai: skirtumai – dešimtimis kartų

Tarp daugiausiai mokėjusios įmonės ir daugiausia Lietuvoje darbuotojų turinčios įmonės atlyginimų vidurkių skirtumas – net daugiau nei 44 kartai. Tai galima pamatyti iš naujausių „Sodros“ duomenų. Pirmiausia pastebėtina, ...

„Sodra“ skelbia dar daugiau duomenų apie atlyginimus skirtingose įmonėse

„Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. ...

Ilja Laursas: jau šiandien yra gaminami bitkoinų radiatoriai namams šildyti

Abejonių, kad blockchain technologijų pritaikymas ir galimybės turi milžinišką potencialą, lieka vis mažiau. Ilja Laursas, rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas, į programavimo ...

Į Lietuvą plūstant imigrantams imama skambinti pavojaus varpais dėl skriaudžiamų lietuvių

Lietuva sulaukia vis didesnio imigrantų skaičiaus. Kol darbdaviai trinka rankomis, darbuotojų atstovai praneša apie grėsmę – lietuviai tarps per brangūs ir turės emigruoti iš savo šalies.

Kokį būstą ir už kiek perka lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai?

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda ...

NT ekspertai stebi augančią tendenciją: lietuviai nuo butų gręžiasi į nuosavus namus

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. ...

Šeimas iš skurdo siūloma traukti didinant vaiko pinigus: suma turėtų būti daug didesnė

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač ...

Teigiami pokyčiai valstybei leido sutaupyti milijonus, bet viename sektoriuje vis dar klesti korupcija

Statybų sektorius vis dar išlieka skaudžiausia Lietuvos viešųjų pirkimų žaizda, bet matyti teigiamų prošvaisčių maisto ir kelių sektoriuje, kurie leidžia valstybei sutaupyti milijonus, pastebi Viešųjų pirkimų tarnybos ...

Artėja pokyčiai: nepasiruošusiems gresia didžiulės baudos

Jau kitą penktadienį, gegužės 25-ąją, visoje Europos Sąjungoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Teisingumo ministerija primena, kad visos organizacijos, net mažiausi verslai, turi peržiūrėti tvarkomus asmens duomenis ir ...

Per mėnesį šoktelėjusios kuro kainos tuština lietuvių pinigines

Šį mėnesį visų vairuojančių piniginės galėjo itin patuštėti. Gegužės mėnesį atliktas Pricer.lt degalų kainų tyrimas atskleidė, kad per mėnesį vidutinė A95 benzino kaina Lietuvoje (su PVM ir akcizu) kilo 6 proc., o dyzelinio kuro ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas