Lietuviai gyvena geriau nei portugalai (3)

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Nerijus Mačiulis / Ekonomika.lt

2014-06-20 10:38

Atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, pernai dar labiau atitrūko nuo Estijos. Tačiau šis rodiklis daugumai gyventojų neatrodo svarbus ir įdomus. Matuojant pragyvenimo kokybę, įdomiau palyginti faktines individualaus vartojimo išlaidas. Pagal šį rodiklį Lietuva ES kontekste atrodo dar geriau – ji jau lenkia ne tik visas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, bet ir kai kurias euro zonos senbuves. Portugalijoje galbūt geresnis klimatas ir šviežesnės jūros gėrybės, tačiau Europos statistikos agentūros Eurostat duomenimis, pernai lietuviai jau galėjo vartoti daugiau prekių ir paslaugų nei portugalai.

Lietuvoje faktinės individualaus vartojimo išlaidos, vertinant pagal perkamosios galios paritetą, pernai padidėjo iki 78 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje jos siekė tik 63 ir 67 procentus ES vidurkio. Kyla natūralus klausimus – kaip gali būti, kad Lietuvoje atlyginimai yra vieni mažiausių ES, tačiau vartojimo išlaidos – didžiausios regione ir net lenkia kai kurias euro zonos senbuves? Tai nėra paradoksas ar statistinė iliuzija.

Visų pirma, atlyginimai Lietuvoje sudaro tik šiek tiek daugiau nei pusę visų gyventojų pajamų. Apie penktadalį gyventojų pajamų sudaro mišrios ir kapitalo pajamos, prie kurių yra priskiriamos ir, pavyzdžiui, pagal pažymą ar verslo liudijimą dirbančių asmenų individualios veiklos pajamos. Maždaug ketvirtadalį namų ūkių pajamų sudaro įvairiausios socialinės išmokos. Lietuvos vartotojų kišenes papildo ir emigrantų perlaidos, pernai siekusios beveik 5 milijardus litų. Galiausiai ir svarbiausiai, neužmirškime, kad Lietuvos gyventojų vartojimo potencialą pakelia ir neoficialios pajamos, įvairiais skaičiavimais galinčios siekti nuo ketvirtadalio iki trečdalio darbo užmokesčio fondo. Kitaip sakant, ir lietuvių vidutinis darbo užmokestis, ir pajamos apskritai yra gerokai didesnės nei rodo oficiali statistika.

Antra svarbi priežastis, dėl kurios lietuviai gali vartoti daugiau nei kitų regiono valstybių gyventojai, yra žemesnis kainų lygis. Pernai vartojimo kainų lygis Lietuvoje buvo 41 proc. mažesnis nei ES vidurkis, o, pavyzdžiui, Estijoje kainos nuo ES vidurkio atsiliko tik 26 procentais. Tiesa, Lietuvoje daug mažesnės yra paslaugų kainos, o nemažai pirmojo būtinumo prekių jau kainuoja beveik tiek pat, kiek ir labiausiai išsivysčiusiose šalyse.

Pavyzdžiui, internetinio ryšio ir telekomunikacijos paslaugos yra pigiausios ES ir beveik tris kartus pigesnės nei Ispanijoje. Švietimo paslaugų kainos Lietuvoje siekia tik trečdalį vidutinės ES kainos ir yra net 9 kartus pigesnės nei Liuksemburge. Beje, tai, kad už švietimo paslaugas dažniausiai sumoka ne pats gyventojas, o valstybė, nereiškia, kad jos nieko nekainuoja. Tačiau Lietuvoje duonos produktų kaina yra 23 proc., o pieno produktų ir kiaušinių – tik 11 proc. mažesnė nei vidutinė jų kaina Europos Sąjungoje. Tuo tarpu vidutinės drabužių ir avalynės kainos pernai jau 1,8 proc. viršijo ES vidurkį.

Straipsnio puslapiai:

- Nerijus Mačiulis

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas