Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

(Puslapis 1 iš 2)


2017-05-04 16:31

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų išlaidas.

„Tendencijos rodo, kad nuosaikiai auga gyventojų, kurie savo finansinę padėtį vertina gerai, dalis. Tiesa, didesnis pirkinys lieka iššūkis daugumai apklaustųjų“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Milda Šeškutė. Du iš penkių (43 proc.) namų ūkių teigia, kad jiems pakanka pinigų maistui ir drabužiams, jie gali šiek tiek sutaupyti, tačiau įsigyti didesnio pirkinio neišgalėtų. Beveik kas penktas (18 proc.) namų ūkis teigė, kad galėtų įsigyti televizorių, šaldytuvą ar panašius daiktus, tačiau įsigyti buto ar panašaus atitinkamos vertės pirkinio jie sau leisti negali. Daugiau nei kas trečiam namų ūkiui (beveik 35 proc. apklaustųjų) vos užtenka pinigų maistui arba jie pinigų maistui turi, tačiau jų pritrūksta drabužiams įsigyti.

Gyvenantys nuosavame būste teigia du iš trijų namų ūkių. Daugiau nei trečdalis (38 proc.) jaunesnių (18–29 m.) gyventojų nurodė gyvenantys nuomojamame būste. Nuosavame būste su paskola dažniausiai gyvena didmiesčių respondentai (12 proc.), o giminaičių būste dažniau gyvena jaunesni apklaustieji (21 proc.). Nuosavame būste be paskolos daugiausia gyvena 50 metų amžiaus ir vyresni gyventojai (85 proc.).

Gyventojų taupymo įpročiai iš esmės nesikeitė – kas antram namų ūkiui ir toliau pavyksta sutaupyti bent dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma nuo 31 iki 150 eurų – taip teigė apie pusė namų ūkių, kuriems per praėjusį pusmetį pavyko sutaupyti. Jeigu pajamos padidėtų daugiau nei 20 proc., didžiąją papildomų lėšų dalį taupymui skirtų trys iš aštuonių (38 proc.) apklaustųjų, o beveik vienas iš keturių (24 proc.) namų ūkių papildomas pajamas išleistų. Beveik du iš trijų (63 proc.) gyventojų teigia, kad praradę pagrindinį pajamų šaltinį, nesiskolindami išgyventų ne ilgiau nei trys mėnesiai.

 

Pritrūkus pinigų, dauguma (beveik 46 proc. apklaustųjų) „karpytų“ išlaidas, beveik 18 proc. skolintųsi iš giminaičių, o beveik 15 proc. ieškotų papildomo darbo.

Trys ketvirtadaliai apklaustųjų (76 proc.) mano, kad jų pajamos artimiausią pusmetį nesikeis. Kas antras (49 proc.) namų ūkis mano, kad išlaidos didės, o pajamų augimo tikisi tik 7 proc. apklaustųjų. Kaip ir anksčiau, gyventojai (beveik kas antras respondentas) labiausiai nerimauja, kad artimiausią pusmetį brangs maisto produktai.

Naujausioje namų ūkių apklausoje gyventojų klausta ir apie emigracijos tendencijas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

Rūta Vainienė. Kaip valdžia sąmoningo žmogaus ilgėjosi

 Vyriausybė šią savaitę pradėjo nuo diskusijos apie tai, ką prarandame dėl šešėlinės ekonomikos. Kiek galima būtų pakelti pensijas, kiek padidinti sveikatos priežiūros finansavimą, jei iš šešėlio būtų ...

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas