Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

(Puslapis 1 iš 2)


2017-05-04 16:31

Lietuvos banko apklausa rodo, kad šeši iš dešimties namų ūkių savo finansinę padėtį vertina kaip vidutinę arba gerą. Kas antram namų ūkiui pavyksta sutaupyti. Jeigu pritrūktų pinigų, dauguma apklaustųjų mažintų išlaidas.

„Tendencijos rodo, kad nuosaikiai auga gyventojų, kurie savo finansinę padėtį vertina gerai, dalis. Tiesa, didesnis pirkinys lieka iššūkis daugumai apklaustųjų“, – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Milda Šeškutė. Du iš penkių (43 proc.) namų ūkių teigia, kad jiems pakanka pinigų maistui ir drabužiams, jie gali šiek tiek sutaupyti, tačiau įsigyti didesnio pirkinio neišgalėtų. Beveik kas penktas (18 proc.) namų ūkis teigė, kad galėtų įsigyti televizorių, šaldytuvą ar panašius daiktus, tačiau įsigyti buto ar panašaus atitinkamos vertės pirkinio jie sau leisti negali. Daugiau nei kas trečiam namų ūkiui (beveik 35 proc. apklaustųjų) vos užtenka pinigų maistui arba jie pinigų maistui turi, tačiau jų pritrūksta drabužiams įsigyti.

Gyvenantys nuosavame būste teigia du iš trijų namų ūkių. Daugiau nei trečdalis (38 proc.) jaunesnių (18–29 m.) gyventojų nurodė gyvenantys nuomojamame būste. Nuosavame būste su paskola dažniausiai gyvena didmiesčių respondentai (12 proc.), o giminaičių būste dažniau gyvena jaunesni apklaustieji (21 proc.). Nuosavame būste be paskolos daugiausia gyvena 50 metų amžiaus ir vyresni gyventojai (85 proc.).

Gyventojų taupymo įpročiai iš esmės nesikeitė – kas antram namų ūkiui ir toliau pavyksta sutaupyti bent dalį pajamų. Dažniausiai per mėnesį sutaupoma nuo 31 iki 150 eurų – taip teigė apie pusė namų ūkių, kuriems per praėjusį pusmetį pavyko sutaupyti. Jeigu pajamos padidėtų daugiau nei 20 proc., didžiąją papildomų lėšų dalį taupymui skirtų trys iš aštuonių (38 proc.) apklaustųjų, o beveik vienas iš keturių (24 proc.) namų ūkių papildomas pajamas išleistų. Beveik du iš trijų (63 proc.) gyventojų teigia, kad praradę pagrindinį pajamų šaltinį, nesiskolindami išgyventų ne ilgiau nei trys mėnesiai.

 

Pritrūkus pinigų, dauguma (beveik 46 proc. apklaustųjų) „karpytų“ išlaidas, beveik 18 proc. skolintųsi iš giminaičių, o beveik 15 proc. ieškotų papildomo darbo.

Trys ketvirtadaliai apklaustųjų (76 proc.) mano, kad jų pajamos artimiausią pusmetį nesikeis. Kas antras (49 proc.) namų ūkis mano, kad išlaidos didės, o pajamų augimo tikisi tik 7 proc. apklaustųjų. Kaip ir anksčiau, gyventojai (beveik kas antras respondentas) labiausiai nerimauja, kad artimiausią pusmetį brangs maisto produktai.

Naujausioje namų ūkių apklausoje gyventojų klausta ir apie emigracijos tendencijas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas