Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

(Puslapis 1 iš 2)


Finansai (nuotr. 123rf.com)

2017-11-22 15:30

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų. Panašiai savo finansinį saugumą Baltijos šalių gyventojai vertino ir pernai.

„Nors vidutinis darbo užmokestis ir pensijos Lietuvoje šiemet augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių, mūsų šalies dirbančių asmenų ir pensininkų pajamos tebėra žemiausios. Estijoje vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, jau yra didesnis negu 1 tūkst. eurų, o vidutinė pensija – daugiau negu 400 eurų. Panašu, kad gaudami tokias pajamas Estijos gyventojai gali daugiau atsidėti lėšų ir jaustis saugiau. Atlyginimai mūsų šalyje padidėjo ne visiems ir ne vienodu dydžiu, o kainos augo sparčiausiai visoje ES – didžiausią neigiamą įtaką dėl to pajuto mažiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai“, – komentuoja SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

Kita priežastis, pasak SEB banko valdybos nario, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio, kodėl Baltijos šalių gyventojai skirtingai vertina savo finansinę padėtį, yra jų turimos santaupos.

Tyrimas rodo, kad Latvijoje be santaupų gyvena net 39 proc. gyventojų, Lietuvoje – 31 procentas. Respondentų Estijoje, neturinčių jokių santaupų, buvo 21 procentas.

„Finansinė Lietuvos ir Latvijos gyventojų padėtis, palyginti su Estija, yra mažiau tvari. Lietuvoje ir Latvijoje daugiau žmonių gyvena be vadinamosios finansinės pagalvės arba ji yra per plona. 17 proc. respondentų Lietuvoje ir 16 proc. Latvijoje nurodė, kad, jei prarastų nuolatinių pajamų šaltinį, turimų santaupų neužtektų išgyventi net vieno mėnesio. Estijoje tokių asmenų buvo mažiau – 13 procentų“, – atkreipia dėmesį V. Žagūnis.

Geriausiai santaupomis Lietuvoje yra apsirūpinę 45–54 amžiaus asmenys, taip pat savarankiškai dirbantys arba vadovaujančias pareigas einantys asmenys ir didesnes negu 1,5 tūkst. mėnesio pajamas gaunantys namų ūkiai. Pritrūkę lėšų netikėtoms išlaidos padengti Lietuvos gyventojai dažniausiai pagalbos prašytų savo artimųjų. Taip elgtųsi 44 proc. apklaustųjų.

„Gyventojų taip pat teiravomės, kaip jie elgiasi su savo santaupomis. Paaiškėjo, kad gyventojai, turintys santaupų, labiau linkę galvoti apie jų saugumą, o ne apie vertės išsaugojimą. Tačiau taip valdomas finansinis turtas ilgainiui dėl infliacijos nuvertėja ir jo perkamoji galia metams bėgant mažėja. Todėl rekomenduojame gyventojams, kuriems pavyksta dalį nuolatinių pajamų atsidėti, pagalvoti ir apie santaupų vertės didinimą pernelyg nerizikuojant“, – pataria V. Žagūnis. Tik 3 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad jie stengiasi padidinti turimų santaupų vertę truputį rizikuodami.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas