Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

(Puslapis 1 iš 2)


Finansai (nuotr. 123rf.com)

2017-11-22 15:30

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų. Panašiai savo finansinį saugumą Baltijos šalių gyventojai vertino ir pernai.

„Nors vidutinis darbo užmokestis ir pensijos Lietuvoje šiemet augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių, mūsų šalies dirbančių asmenų ir pensininkų pajamos tebėra žemiausios. Estijoje vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, jau yra didesnis negu 1 tūkst. eurų, o vidutinė pensija – daugiau negu 400 eurų. Panašu, kad gaudami tokias pajamas Estijos gyventojai gali daugiau atsidėti lėšų ir jaustis saugiau. Atlyginimai mūsų šalyje padidėjo ne visiems ir ne vienodu dydžiu, o kainos augo sparčiausiai visoje ES – didžiausią neigiamą įtaką dėl to pajuto mažiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai“, – komentuoja SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

Kita priežastis, pasak SEB banko valdybos nario, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio, kodėl Baltijos šalių gyventojai skirtingai vertina savo finansinę padėtį, yra jų turimos santaupos.

Tyrimas rodo, kad Latvijoje be santaupų gyvena net 39 proc. gyventojų, Lietuvoje – 31 procentas. Respondentų Estijoje, neturinčių jokių santaupų, buvo 21 procentas.

„Finansinė Lietuvos ir Latvijos gyventojų padėtis, palyginti su Estija, yra mažiau tvari. Lietuvoje ir Latvijoje daugiau žmonių gyvena be vadinamosios finansinės pagalvės arba ji yra per plona. 17 proc. respondentų Lietuvoje ir 16 proc. Latvijoje nurodė, kad, jei prarastų nuolatinių pajamų šaltinį, turimų santaupų neužtektų išgyventi net vieno mėnesio. Estijoje tokių asmenų buvo mažiau – 13 procentų“, – atkreipia dėmesį V. Žagūnis.

Geriausiai santaupomis Lietuvoje yra apsirūpinę 45–54 amžiaus asmenys, taip pat savarankiškai dirbantys arba vadovaujančias pareigas einantys asmenys ir didesnes negu 1,5 tūkst. mėnesio pajamas gaunantys namų ūkiai. Pritrūkę lėšų netikėtoms išlaidos padengti Lietuvos gyventojai dažniausiai pagalbos prašytų savo artimųjų. Taip elgtųsi 44 proc. apklaustųjų.

„Gyventojų taip pat teiravomės, kaip jie elgiasi su savo santaupomis. Paaiškėjo, kad gyventojai, turintys santaupų, labiau linkę galvoti apie jų saugumą, o ne apie vertės išsaugojimą. Tačiau taip valdomas finansinis turtas ilgainiui dėl infliacijos nuvertėja ir jo perkamoji galia metams bėgant mažėja. Todėl rekomenduojame gyventojams, kuriems pavyksta dalį nuolatinių pajamų atsidėti, pagalvoti ir apie santaupų vertės didinimą pernelyg nerizikuojant“, – pataria V. Žagūnis. Tik 3 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad jie stengiasi padidinti turimų santaupų vertę truputį rizikuodami.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

Žilvinas Šilėnas. Regionai: baltosios knygos, baltosios dėmės

 Ar regionai yra mirę ir jų gyvybę palaiko reanimacija? Ar regionai yra gyvybingi, o jų šuolį į ekonomikos olimpą stabdo iki šiol vykdyta netinkama politika? Nuo įsitikinimų, turbūt, ir priklauso siūlomi receptai. Neseniai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas