Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

(Puslapis 1 iš 2)


Finansai (nuotr. 123rf.com)

2017-11-22 15:30

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę padėtį vertina 24 proc. lietuvių, 22 proc. latvių ir 45 proc. estų. Panašiai savo finansinį saugumą Baltijos šalių gyventojai vertino ir pernai.

„Nors vidutinis darbo užmokestis ir pensijos Lietuvoje šiemet augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių, mūsų šalies dirbančių asmenų ir pensininkų pajamos tebėra žemiausios. Estijoje vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, jau yra didesnis negu 1 tūkst. eurų, o vidutinė pensija – daugiau negu 400 eurų. Panašu, kad gaudami tokias pajamas Estijos gyventojai gali daugiau atsidėti lėšų ir jaustis saugiau. Atlyginimai mūsų šalyje padidėjo ne visiems ir ne vienodu dydžiu, o kainos augo sparčiausiai visoje ES – didžiausią neigiamą įtaką dėl to pajuto mažiausias pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai“, – komentuoja SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.

Vidutinis darbo užmokestis šių metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo 645 eurai, Latvijoje – 676 eurai, atskaičius mokesčius.

Kita priežastis, pasak SEB banko valdybos nario, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktoriaus Vaido Žagūnio, kodėl Baltijos šalių gyventojai skirtingai vertina savo finansinę padėtį, yra jų turimos santaupos.

Tyrimas rodo, kad Latvijoje be santaupų gyvena net 39 proc. gyventojų, Lietuvoje – 31 procentas. Respondentų Estijoje, neturinčių jokių santaupų, buvo 21 procentas.

„Finansinė Lietuvos ir Latvijos gyventojų padėtis, palyginti su Estija, yra mažiau tvari. Lietuvoje ir Latvijoje daugiau žmonių gyvena be vadinamosios finansinės pagalvės arba ji yra per plona. 17 proc. respondentų Lietuvoje ir 16 proc. Latvijoje nurodė, kad, jei prarastų nuolatinių pajamų šaltinį, turimų santaupų neužtektų išgyventi net vieno mėnesio. Estijoje tokių asmenų buvo mažiau – 13 procentų“, – atkreipia dėmesį V. Žagūnis.

Geriausiai santaupomis Lietuvoje yra apsirūpinę 45–54 amžiaus asmenys, taip pat savarankiškai dirbantys arba vadovaujančias pareigas einantys asmenys ir didesnes negu 1,5 tūkst. mėnesio pajamas gaunantys namų ūkiai. Pritrūkę lėšų netikėtoms išlaidos padengti Lietuvos gyventojai dažniausiai pagalbos prašytų savo artimųjų. Taip elgtųsi 44 proc. apklaustųjų.

„Gyventojų taip pat teiravomės, kaip jie elgiasi su savo santaupomis. Paaiškėjo, kad gyventojai, turintys santaupų, labiau linkę galvoti apie jų saugumą, o ne apie vertės išsaugojimą. Tačiau taip valdomas finansinis turtas ilgainiui dėl infliacijos nuvertėja ir jo perkamoji galia metams bėgant mažėja. Todėl rekomenduojame gyventojams, kuriems pavyksta dalį nuolatinių pajamų atsidėti, pagalvoti ir apie santaupų vertės didinimą pernelyg nerizikuojant“, – pataria V. Žagūnis. Tik 3 proc. respondentų Lietuvoje nurodė, kad jie stengiasi padidinti turimų santaupų vertę truputį rizikuodami.

Straipsnio puslapiai:

Close

Estijos reforma iškėlė Gitanui Nausėdai klausimą: gal Estijos politikai tiesiog labiau myli savo šalį?

 Regionų atgaivinimas ne tik aktuali tema Lietuvai, bet ir Estijai. Skirtumas tas, kol Lietuvoje kalbama, Estijoje – daroma. Nuspręsta, kad Estijos vyriausybė iš Talino į regionus perkels apie 1000 gerai apmokamų darbo vietų. SEB ...

Kalėdų išlaidų tyrimas: kam lietuviai šiais metais atvers piniginę?

Šiais metais kalėdinėms dovanoms gyventojai nusiteikę išleisti daugiau nei pernai, tačiau švenčių išlaidoms nėra linkę taupyti iš anksto. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, ...

Rūta Vainienė. O profsąjungos nori dar!

 Visai neseniai gyventojai, kurie paramai skyrė du procentus savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, gavo Mokesčių inspekcijos pranešimus, kad parama jau pasiekė jos adresatus. Šiemet paramą galėjo gauti ne tik juridiniai ...

Rokas Grajauskas. Verslo nenoras investuoti kelia susirūpinimą

 Verslo lūkesčiai nuosekliai auga jau kelerius metus iš eilės, tačiau ketinančių investuoti į plėtrą skaičius šiemet susitraukė. Tarp priežasčių, stabdančių tolesnį vystymąsi, verslai įvardija tokias kaip biurokratinė ...

Nustatė, kurioje srityje dirbantys lietuviai labiausiai nepatenkinti

Apklausti Lietuvos gyventojai įvertino savo darbus bei gaunamus atlyginimus. Iš rezultatų matyti, kad labiausiai savo darbu nepatenkinti sveikatos apsaugos srityje dirbantieji, o atlyginimais nepatenkintųjų skaičius kasmet didėja nuo 2013 ...

Lietuvių kilmės Nobelio premijos laureatas: istorija tikrai kartojasi

 Lietuvoje lankęsis lietuvių kilmės amerikietis, vienas ryškiausių ekonomikos ir finansų pasaulio tyrinėtojų, Nobelio premijos laureatas Robertas J. Shilleris tv3.lt papasakojo, kokie šiuo metu pasaulį užklumpa didžiausi ...

Tyrimas: kiek kainuoja laidotuvės ir kurio miesto gyventojai išleidžia daugiausiai?

 Dar visai neseniai į paskutinę kelionę išlydintys artimąjį mūsų šalies gyventojai laidotuves organizuodavo labiau atsižvelgdami į tai, „ką žmonės pasakys“. Todėl ir stengdavosi, kad laidotuvės būtų kuo prabangesnės, ...

Atlyginimų statistika Lietuvoje atskleidė, kieno padėtis prasčiausia

 Vidutinio darbo užmokesčio augimas Lietuvoje sulėtėjo. Ankstesniais šių metų ketvirčiais siekęs beveik 9 proc., trečiąjį ketvirtį atlygio metinis augimas sudarė 7,2 proc. Tai daugiausia susiję su išnykusiu 2016 m. liepos mėn. ...

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas