Lietuviai Kalėdoms ketina išleisti kone daugiausiai Europoje

(Puslapis 1 iš 2)


Fotolia.com nuotr. Kalėdinis apsipirkimas

2016-12-19 17:31

Lietuvos gyventojai Kalėdų šventei ketina skirti didžiausią namų ūkio pajamų dalį iš visų Baltijos šalių, o Europos mastu jie vos keliomis procentinėmis dalimis atsilieka tik nuo Vokietijos.

Beveik trečdalį (30,3 proc. arba 583 eurus) – tokią mėnesinių ikimokestinių namų ūkio pajamų dalį didžiosioms metų šventėms ketina skirti statistinė lietuvių šeima, rodo „Ferratum Group“ atlikto kalėdinių išlaidų tyrimo duomenys. Tai keturiais procentais daugiau nei praėjusiais metais, kai šis skaičius siekė 26,1 proc. Tokiais šiųmetiniais rodikliais lietuviai gerokai lenkia ne tik kaimynus latvius, bet ir estus, kurie šiais metais Kalėdoms ketina skirti atitinkamai 19,83 proc. ir 28,66 proc. savo mėnesinių namų ūkio pajamų.

Kitų Europos ir pasaulio šalių kontekste Lietuva taip pat atrodo esanti viena dosniausių kalėdinės nuotaikos kūrimui. Ji lenkia ne tik visas Europos šalis (išskyrus Vokietiją, kurios statistinis gyventojas ketina išleisti 30,58 proc. mėnesio pajamų), bet ir tokias pasaulio valstybes kaip Kanadą (20,36 proc.), Australiją (21,59 proc.) ar Naująją Zelandiją (26,61 proc.).

„Lietuvoje Kalėdų išlaidos jau keletą metų tik didėja, tad nenuostabu, jog ir šiemet net 47 procentai gyventojų neketina jų mažinti, o 16 procentų planuoja išleisti netgi daugiau nei ankstesniais metais. Mes nesam linkę dovanas pirkti iš anksto, tad didžiausios šventinės išlaidos nusikelia būtent į gruodį. Tai, kad lietuviai šventiniu laikotarpiu linkę vis mažiau taupyti, nebūtinai reiškia, kad dvasines vertybes keičiame materialiomis. Galbūt tiesiog didėjant mūsų pačių finansinėms galimybėms renkamės daugiau ir kokybiškai investuoti į nuotaikos kūrimą“, – teigė „Ferratum Finance“ įmonės atstovas Lietuvoje Antanas Krasauskas.

Kam lietuviai skiria šventinio laikotarpio pinigus ir kokias dovanas esame linkę pirkti? Atlikto tyrimo duomenys leidžia palyginti vyraujančius mūsų kalėdinių pirkinių įpročius su kitomis valstybėmis. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų šalių, daugiausiai pinigų skiriama žaislams ir žaidimams. Lietuvoje tai sudaro net 17 proc. visų šventinių išlaidų, pasaulio vidurkis dar šiek tiek didesnis – 20 proc.

„Tokie duomenys nestebina – juk Kalėdos išlieka viena didžiausių švenčių vaikams. Tiesa, žiūrint toliau, skirtingai nuo kitų šalių vidurkio, lietuviai daugiau išleidžia kosmetikai, saldumynams ir dovanų kuponams, tačiau nėra linkę pirkti bei dovanoti buitinės technikos, kas populiaru kitose Europos šalyse. Tyrimas rodo, kad pasaulyje tai yra trečia pagal populiarumą dovana. Tyrime dalyvavusios šalys buitinei technikai vidutiniškai išleidžia apie 12 proc. visų šventinių išlaidų. Tuo tarpu lietuvių išlaidos tam nesiekia 10 procentų ir nepatenka net į populiariausių dovanų penketuką“, – tyrimo duomenis komentavo A. Krasauskas.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas