Lietuviai patenkinti savo profesija, bet nelojalūs darbovietei


Fotolia.com nuotr. Darbas

2016-01-13 09:58

  Daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų patenkinti pasirinkta profesija ir santykiais su kolegomis. Tačiau kalbai pasisukus apie darbo užmokestį, tokių gyventojų dalis nepasiekia nė pusės. Kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tyrimo duomenys, apsvarstę visus privalumus ir trūkumus, keisti darbą per artimiausius 5 metus ketina daugiau nei 50 proc. lietuvių.

„Nagrinėjant tyrimo duomenis galima pastebėti, kad trys iš keturių Lietuvos gyventojų yra visiškai arba iš dalies patenkinti savo profesija ar darbo sritimi bei palankiai atsiliepia apie santykius su kolegomis. Šiuos kriterijus lietuviai vertina šiek tiek optimistiškiau nei ES vidurkis. Tuo tarpu palankus darbo aplinkos vertinimas sutampa su Europos vidurkiu ir sudaro 63 proc.“, – sako Asta Ivanauskienė, bendrovės vartotojų tyrimų skyriaus vadovė.

Pasak A. Ivanauskienės, tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra visiškai arba iš dalies patenkinti vadovo keliamais lūkesčiais bei pusiausvyra tarp darbo laiko ir asmeninio gyvenimo.

Vis dėlto, vertindami savo darbo užmokestį lietuviai dideliu optimizmu netrykšta. Gyventojų, kurie yra visiškai ar iš dalies patenkinti gaunamu atlyginimu, dalis, sudaro 46 proc. Tuo tarpu visiškai ir iš dalies nepatenkintų darbo užmokesčiu – daugiau nei trečdalis. Panašias tendencijas rodo ir ES vidurkis.

Ilgametė karjera toje pačioje darbovietėje jau praeityje

Lietuvos gyventojai, įvertinę turimo darbo privalumus ir trūkumus, nėra linkę siekti ilgametės karjeros toje pačioje darbovietėje. Tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė jų darbą ketina keisti per artimiausius 5 metus. Penktadalis lietuvių dabartiniame darbe žada likti nuo 6 iki 10 metų. Mažiausiai Lietuvos gyventojų – vos 12 proc. – tame pačiame darbe norėtų likti ilgiau nei 20 metų.

„Laikai, kai žmonės visą savo profesinės karjeros laikotarpį praleisdavo toje pačioje darbovietėje – jau praeityje. Tūkstantmečio kartos atstovai (21-34 metų amžiaus) yra bent du kartus labiau linkę keisti darbą po 2 metų, pusantro karto labiau linkę pakeisti darbą po 5 metų ir perpus mažiau linkę tame pačiame darbe likti ilgiau nei 10 metų, palyginti su X karta (35-49 metų) ar kūdikių bumo karta (50-64 metų)“, – pastebi A. Ivanauskienė.

Be to, tyrimo duomenys rodo, kad darbą keisti norintys Lietuvos gyventojai galvoja apie veiklą švietimo ir mokslo bei informacinių technologijų srityse. Panašius rezultatus tyrimas parodė ir kitose ES šalyse.

Įsivaizduojant svajonių darbą taip pat atsiskleidžia skirtumai tarp kartų. Z karta (15-20 metų amžiaus) rinktųsi mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis arba menų, vaizdo ir garso technologijų bei komunikacijų sferas. Kūdikių bumo karta svajoja apie švietimo ir mokslo sritį, socialinį darbą arba su turizmu susijusią veiklą. Tuo tarpu tūkstantmečio ir X kartų atstovų svajonėse yra informacinių technologijų, turizmo ir viešojo administravimo sritys.

 

 

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas