Lietuviai pirmenybę teikia pakaitalams, o ne originalioms prekėms


Balsas.lt

2014-06-04 10:35

Paklausa originaliai bei inovatyviai produkcijai, ypač internetinėje prekyboje, auga lėtai. Pastebima tendencija – tinkamai neįvertindami originalaus produkto privalumų, lietuviai renkasi pigesnius pakaitalus ar nelegalias kopijas.

„Lietuvoje pirkėjams trūksta žinių ir patirties, jog originalią prekę pirkti yra naudingiau ne vien dėl funkcionalumo ir kokybės garantijų. Deja, bet dažniausiai pasirinkimą nusveria tik kaina, todėl paklausa kokybiškoms originalioms prekėms auga lėtai, ypač prekyboje internetu”, – įžvalgomis dalijasi mokėjimo internetu būdo „Sving“ pardavimų vadovas Vytautas Dilba.

Elektroninės parduotuvės Novatus.eu vadovas Paulius Jurelė pažymi, kad brangesnė prekė dažniausiai reiškia, kad jos pagaminimo medžiagos yra aiškios kilmės, patikrintas jos poveikis maistui, suteikiama garantija. „Vien tik gegužės mėnesį Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie LR Ūkio ministerijos uždraudė importuotojams teikti į rinką 7 pavojingus produktus iš Kinijos. Pateikiamais duomenimis, tai yra vienos pigesnių prekių – žaislai vaikams, kurie gali sukelti užspringimo, uždusimo bei cheminį pavojų sveikatai“, – pastebėjimais dalinosi P. Jurelė.

Be to, kasmet į Lietuvą atvežama ne tik nekokybiškų, tačiau ir nelegalių originalių daiktų kopijų. LR Muitinės departamento duomenimis, pastaraisiais metais didėja siuntų srautai iš trečiųjų šalių, o kartu daugėja ir sulaikomų suklastotų prekių. „Lietuviai sumanūs, ne kartą yra tekę gauti komentarų su nuoroda į ženkliai pigesnę, jų manymu, tokią pačią prekę. Būna labai nemalonu pamatyti savo parduodamo daikto 100 proc. kopiją. Deja, bet tokią žmonių nuomonę pakeisti sunku, o ir valstybinėms institucijoms kontroliuoti prekybą nelegaliomis kopijoms itin sudėtinga dėl atvirų ES sienų – įvežus tokias prekes per vienos valstybės sieną, jos išplinta daugybėje šalių. Pirmiausia patys prekybininkai turėtų stengtis, kad keistųsi pirkėjų požiūris“, - akcentuoja P. Jurelė.

Kita problema, kurią įvardijo Novatus.eu vadovas – valstybinio reguliavimo trūkumas internetinėje prekyboje: „Elektroninėje erdvėje yra sunkiau objektyviai įvertinti prekę, todėl pardavėjams nustačius prievolę pateikti sertifikatus bei kitus produkcijos kokybę, saugumą ir originalumą užtikrinančius dokumentus, pirkėjai įgautų saugumo jausmą. Būtent dėl nepakankamo pasitikėjimo elektronine prekyba ir informacijos apie originalios prekės ilgalaikę naudą trūkumo, pirkėjai kol kas ne visuomet drįsta investuoti į tokias prekes.“ „Perkant internetu sunku objektyviai įvertinti medžiagas iš kurių produktas pagamintas, funkcionalumą ir dar daugelį kitų savybių, belieka pasitikėti prekės aprašymu ir parduotuvių savininkų sąžiningumu. Vis dėlto pirkėjai jau turi galimybę įsigyti prekę, sulaukti jos pristatymo ir tik tada sumokėti – taigi gali įvertinti, ar prekė atitinka jų lūkesčius ir yra originali“, – teigia V. Dilba.

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas