Lietuviai veržiasi sudaryti vedybų sutartis: suglumo net ekspertai

(Puslapis 1 iš 2)


Pinigai (nuotr. 123rf.com)

2018-04-12 15:09

Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių įregistruota vien per pirmąjį šių metų ketvirtį.

Palyginimui, 2016 m. buvo įregistruotos 437 ikivedybinės ir 981 povedybinė sutartis.

Pasak Registrų centro Sandorių registrų departamento Vedybų sutarčių, Testamentų, Sutarčių registrų skyriaus vedėjos Daivos Kuzavinienės, toks teisinio aiškumo tarp sutuoktinių užtikrinimo būdas populiarėja kasmet.

„Jau prieš kurį laiką išsklaidytas mitas, kad vedybų sutarties sudarymas gali būti nepasitikėjimo sutuoktiniu ženklas. Jį pamažu keičia suvokimas, kad tokia sutartis – nuo netikėtumų apsaugantis dviejų žmonių turtinių santykių reguliavimas, todėl vedybų sutartys Lietuvoje tampa vis labiau įprasta praktika“.

Sudaryti ir įregistruoti vedybų sutartis gali ir būsimi sutuoktiniai, ir jau susituokę asmenys. Ikivedy-binė sutartis pradeda galioti sudarius santuoką, o povedybinė – nuo sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Didžioji dalis vedybų sutarčių sudaroma jau gyvenant santuokoje. Taip asmenys apdraudžia savo asmeninę nuosavybę nuo netikėto praradimo, kurį gali lemti ir nuo jų nepriklausančios aplinkybės – pavyzdžiui, kai vieno iš sutuoktinių asmeniniai įsiskolinimai padengiami iš bendrai užgyvento turto.

Sutartimi sutuoktinių turtas (ir įgytas prieš santuoką, ir gyvenant santuokoje) gali būti apibrėžtas pagal jų sutarimą: kaip kiekvieno jų asmeninė, bendroji jungtinė arba bendroji dalinė nuosavybė. Pasirinkus turto atskirumo teisinį režimą, antrosios pusės turtas tokiais atvejais liktų apsaugotas.

Tokia turtinių santykių reguliavimo priemonė taip pat leidžia turtines teises priskirti tik turto daliai ar konkretiems daiktams. Tai padeda išvengti ilgų bylinėjimosi procesų bei teismo išlaidų, jei turtą tektų dalinti skyrybų atveju. Prasidėjus turto padalijimo procesams, sutuoktiniams tenkančios turto dalys nustatomos pagal vedybų sutartyje numatytas teises, tad tokiu būdu taupomas ir institucijų, ir pačių sutuoktinių laikas ir ištekliai.

Vedybų sutartis ir jos pakeitimai privalo būti patvirtinti notaro, o prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotos tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Duomenis registrui teikia notarai, teismai ir asmenys, pageidaujantys įregistruoti užsienyje sudarytas vedybų sutartis, jų pakeitimus ar faktus apie jų pabaigas.

Svarbu žinoti, kad Vedybų sutarčių registre įregistravus turto padalijimo faktus pagal duomenų teikėjų (notarų, teismų) pateiktus duomenis, asmuo, kuriam atiteko turtas, turėtų kreiptis į Registrų centrą, Regitrą ar į kitas registrus tvarkančias įmones dėl pasikeitusių duomenų atnaujinimo.

Straipsnio puslapiai:

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas