Lietuvio vykdomi tyrimai gali sukelti revoliuciją (14)
(Puslapis 1 iš 3)
Šiauliai Plius nuotr.
2013-10-27 13:00
Pabandykite iš vieno kambario taško (rankenos, jungtuko, rozetės ar pan.) žvilgsnį staiga nukreipti į toliau esantį kitą. Akys daro gana didelį „šuolį“, o prieš pat pamatant naująjį tašką – dar vieną mažesnį „šuolį“. Kodėl? Paprastai apie tai nesusimąstome, o Sauliui Niauroniui tai yra tyrimų objektas ir kelias į naujus atradimus mokslo srityje. KTU doktorantas, ŠU vyresnysis mokslo darbuotojas, akių judesių, žmogaus smegenų, ryšių tarp smegenų impulsų, akių ir rankų judesių tyrinėtojas šioje naujoje srityje tikisi sukurti tai, kas palengvintų kiekvieno žmogaus darbą kompiuteriu ar telefonu, galbūt net namuose atstotų gydytoją.
Telefono ir kompiuterio valdymas akimis
„Kai universitetas prieš 5-6 metus nusipirko akimatį, tai buvo niekam nematytas įdomus dalykas, tiesa, pritaikomas ne tiek plačiai, kiek norėtųsi. Dabar šis mokslas ir prietaisai jau artėja prie kasdienio žmogaus gyvenimo. Šiuo metu akių judesių srityje pasaulyje dirba nemažai žmonių. Danai siekia, kad akimačiai būtų integruoti į mobiliuosius telefonus, skaitykles, planšetinius kompiuterius. Įsivaizduokite, skaitydami elektroninę knygą artėjate prie puslapio pabaigos, o kompiuteris, sekdamas jūsų akių judesius, pats perverčia puslapį. Jei neklystu, šį patobulinimą planuoja panaudoti „Samsung“. Žinoma, dar toli gražu, kad telefoną būtų galima valdyti tik akimis, bet mokslas eina link tos vadinamosios tobulybės „nepajudinti nė piršto“, – kaip žirnius į sieną beria naujausius akių judesių tyrimų pasiekimus Saulius Niauronis.
Besidomintis ne tik akių judesiais, bet ir smegenų darbu, akių judesių priklausomybe nuo rankų darbo, S. Niauronis teigia, jog jau yra praktiškai įmanoma, kad nešiojamuose kompiuteriuose būtų įdiegta sistema, kai pelės žymeklis būtų iš dalies valdomas ir akimi. „Tarkime, žmogus baigęs darbą nori užverti dokumentą ar langą. Jis pirmiausia pasižiūri į „X“ ženklą, o tik tada ten nuveda žymeklį ir paspaudžia. Akimatis galėtų šį veiksmą sutrumpinti beveik perpus. Vos pažiūrėjus į „X“, žymeklis ten pats „nubėgtų“, o vartotojui beliktų tik paspausti pelės mygtuką. Įsivaizduokite tai videožaidimų pramonėje. Turėdami tokį įrenginį, šaudyklinių žaidimų mėgėjai būtų nepralenkiami – vos pastebėjus taikinį beliktų spėti paspaudyti pelę. Pagal atliktus tyrimus, vartotojas panašiose užduotyse pasiekia apie 40 proc. geresnių rezultatų“, – apie akimačio pritaikymą pasakojo mokslininkas.
Pasak jo, viena didžiausių problemų valdant kompiuterį akimis yra paspaudimas. „Vienos sistemos pelės paspaudimą imituoja, kai akių žvilgsnis yra užfiksuojamas pusę sekundės, kitos – kai sumirksima. Nė vienas variantas nėra visiškai tobulas, nes sumirksėti galima ir netyčia, o ilgesniu žvilgsiu kartais norisi tiesiog apžiūrėti matomą vaizdą. Taip galima aktyvuoti nenorimą dalyką. Toks reiškinys moksle net turi pavadinimą „Midas touch“ (liet. „Mido prisilietimas“). Jis kilo iš graikų legendos apie karalių Midą, kuris gavo išsvajotą galią viską, ką paliečia, paversti auksu. Vėliau jis suprato, kad padarė didelę klaidą, nes nebegalėjo net pavalgyti. Savo magistro darbe norėjau sujungti būtent du veiksmus – rankų ir aklių judesius. Akys iš pelės „pasiskolina“ trūkstamą veiksmą – paspaudimą, mainais suteikdamos rankoms dvigubai didesnį greitį“, – apie savo mokslinį darbą kalbėjo S. Niauronis.
- Benas Jankauskas
