Lietuvis meta iššūkį stambiesiems farmacininkams (15)

(Puslapis 1 iš 2)


AFP/SCANPIX nuotr.

Gabija Sabaliauskaitė / Ekonomika.lt

2012-08-27 14:25

Pirmojo vaistažolinio preparato nuo skausmo "Dolosan" kūrėjas lietuvis Andrius Kavaliauskas rankose jau laiko natūralaus gaminio pakuotę ir Ekonomika.lt pasakoja apie jauno verslo specifiką, farmacijos gigantų konkurenciją, įstatyminę aplinką. "Buvo akimirkų, kai, atrodė, linksta rankos", – sako A. Kavaliauskas, tačiau stabtelti pusiaukelėje – blogiausia, kas gali nutikti.

Dar prieš metus palikęs farmacijos kompaniją, atsidavė idėjai arba, kaip sako pats, svajonei – sukurti necheminį vaistą, kuris malšintų skausmą. Pirmiausiai, jis sako, idėja kilusi ne kaip farmacininkui, o kaip vartotojui – kaip sveikai išsivaduoti nuo skausmo. Lietuvišką formulę gaminti apsiėmė prancūzai, tačiau pirmiausia žaliosios tabletės atsiras gimtojoje rinkoje.

Taigi nuo pat Jūsų verslo pradžios: kaip kilo idėja kurti natūralų vaistą skausmui malšinti, kai yra rinkoje preparatų, tiesa cheminių, yra užtektinai?

Baigiau sveikatos mokslus Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, 7 metus dirbau farmacijos srityje, o 3 paskutiniuosius – su vaistažoliniais funkciniais preparatais, maisto papildais. Tada ir įsitikinau, kad vaistažolė gali būti tokia pat veiksminga kaip ir cheminiai preparatai – tai ne tik maisto papildas, ji gali atlikti ir funkciją. Pats buvau vartotojas, tyrinėjau rinką ir pastebėjau, kad analgetikų rinkoje nėra sveikesnio, vaistažolinio preparato alternatyvos. Mano idėjos kilmė – praktika ir paprastas vartotojo noras savo skausmą gydyti sveikesniu būdu.

Taigi, idėja lietuviška, bet juk vaisto kilmės šalis – Prancūzija?

Kai sugalvojau idėją, pradėjau tyrinėti, ar įmanoma sukurti vaistažolinį, efektyvų vaistą nuo skausmo: domėjausi, enciklopedijose ir viešojoje erdvėje ieškojau vaistingųjų medžiagų, taip išsirinkau 8 vaistažoles. Man rekomendavo vieną laboratoriją Prancūzijoje, kuri užsiima vaistažolių efektyvumo tyrimu, veiksmingųjų medžiagų išgavimu. Su savo startupu kreipiausi į juos: patikrinome, išrinkome vaistažoles, kurias būtų geriausia sudėti į mūsų žaliąją tabletę.

Toji Prancūzijos laboratorija rekomendavo kitą gerą vaistažolinių preparatų gamintoją Prancūzijoje – kaip patikimą, pažangios metodikos, vaistažolių išgavimo ekstrakcijos gamintoją. Taigi jam ir pateikiau užsakymą.

Kiek žmonių dirbo kad idėja būtų įgyvendinta? Kiek laiko reikėjo formulei sukurti, užmegzti ryšius su gamintojais ir platintojais?

Idėja ir jos įgyvendinimas, viskas nuo A iki Z yra mano. Mažiausiai dvejus metus projektą turėjau galvoje: kažką tokio reikia sukurti. O lygiai prieš metus, praėjusį rugpjūtį, pradėjome šnekėti su laboratorija. Tuomet ir nusprendžiau atsisakyti darbo ir sutelkti jėgas į šį preparatą, aktyviausias darbas truko lygiai metus.

Atsiribojau nuo visų įsipareigojimų kitiems, kad jie netrukdytų ir man pačiam, ir nekenktų darbui kitose įmonėse. Atsisakiau visko susikaupiau, kad įgyvendinčiau, galiu sakyti, savo svajonę.

Ar pasiūlydamas rinkai naują preparatą nebijote didžiųjų farmacijos kompanijų konkurencijos? Kokie įėjimo į rinką barjerai, kaip sėkmingai konkuruoti?

Konkurencija išties labai galinga, tiesioginiai mano konkurentai yra didžiausios pasaulinės farmacijos kompanijos. Nesu išsigandęs ir pasitikiu savo jėgomis. Kompanijoje, kurioje dirbau anksčiau, taip pat nuo nulio pristačiau rinkai naują vaistažolinį preparatą. Konkuruoti reikėjo su pasauliniais farmacijos grandais, bet tą konkurenciją atlaikiau sėkmingai – pardavimai augo. Pasitikėjimo man prideda profesinė praktika ir dabar jau geri santykiai su visais farmacijos didmeninkais ir tinklais Lietuvos rinkoje. Be to, esu atlikęs nedidelį rinkos tyrimą – gavau atsakymą, kad žmonėms toks produktas būtų įdomus.

Bet juk maža vartotojų tyrimo imtis negali atspindėti visos rinkos poreikio?

Jei sprendimus priimtume tik 100 proc. žinodami, kad jie pasitvirtins, nedaug jų būtų priimama. Labiau veikia ir mano intuicija, ir tikėjimas, kad pavyks.

Jau turite naujo produkto pristatymo rinkai patirties. Su kokiomis kliūtims tuomet reikėjo susidurti?

Pagrindinis iššūkis – patirties trūkumas. Reikėjo žinių, kaip bendrauti, kaip tartis su didmenininkais ir tinklais, mažmenininkais, kad tie susitarimai veiktų. Patirties trūkumas ir buvo didžiausia kliūtis, stabdžiusi mane ankstesnėje įmonėje. Pirma reikėjo išmokti, o tik tada dirbti. Bet šį kartą patirties jau sukaupiau – tos kliūties nebeliko.

Naujas preparatas vaistinėse dar nepasirodė. Ar jau radote platintojus?

Šiandien jau turiu jį rankose, vaistas jau išvažiavo į dalį vaistinių. Dar ne su visais platintojais susitariau, sudėtinga įtikinti, kad jis bus sėkmingas. Paprastai tinklai visada skeptiškai žiūri į naujus produktus, jie norėtų kažkokiu būdu pasitikrinti, ar tikrai jis bus sėkmingai parduodamas ir tik tada pardavinėti, o ne atvirkščiai. Tai būtų sudėtinga, jei neturėčiau senų gerų ryšių su tinklais. Jau kitą savaitę sutartys turėtų būti pasirašytos sutartys su 50–70 proc. rinkos vaistinių.

Kaip verslo pradžiai daugiau nei pusė rinkos atrodo labai didelis skaičius. Kaip Jums pavyko?

Galbūt padeda tai, kad pradėjau ruoštis žymiai anksčiau: produktas pasirodė šiandien, bet su tinklais pradėjau kalbėtis dar prieš 4 mėnesius.

Kodėl produktas turėtų būti patrauklaus vartotojams?

Bendros tendencijos: sveikata ir jos siekimas natūraliais metodais. Kitas dalykas, nors nesu tikras, ar tai svarbu vartotojui, yra unikali idėja, todėl kylantis natūralus smalsumas, turėtų paskatinti įsigyti produktą. Aišku, vartotojai paskui įvertins, kiek jis veiksmingas ir, kai spės įsitikinti, nebeliks kliūčių pirkti mūsų, o ne kitą preparatą, nes kainodaros atžvilgiu jo kaina bus panaši kaip ir kitų rinkoje esančių cheminių preparatų.

Straipsnio puslapiai:

- Gabija Sabaliauskaitė

Close

Gamintojai įsipareigojo keisti produktų receptūras: kaip tai paveiks kainą?

 Cukraus mokesčio – išvengta. Bent jau kol kas. Mat gamintojai patys po ilgų derybų su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) susitarė mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose. Sveikatai – tai nauda, bet ar nuo to ...

NT rinka didžiųjų Lietuvos vystytojų akimis: pigti gali tik tam tikri būstai

 Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol ...

Kelionių advokatas atsakė, ką daryti „Travelonline Baltics“ klientams

 Turizmo departamentui laikinai sustabdžius kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimą kyla sąmyšis, ką gi reikės daryti keliones per šią įmonę pirkusiesiems. „Travelonline Baltics“ save ...

„Maxima“ pranešė mažinanti vieno produkto kainas

 Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiandien paskelbė mažinantis praeitais metais itin brangusio produkto – sviesto kainas. Skirtingų prekės ženklų sviestas, tepieji riebalų mišiniai bei kai kurie ...

„Sodra“ nurodo, ką tėvams privalu žinoti

 „Sodra“ primena, kad vaiko priežiūros išmokos už gruodį, kurios išmokamos sausį, yra mažesnės už tas, kurios buvo išmokėtos už kitus 2017 m. mėnesius, dėl skirtingo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir ...

Nustatyta: keldami kainą draudikai specialiai atgraso vairuotojus

 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatoma atvejų, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ...

Prekių kainos prasidėjus naujiems metams: kur apsipirkti pigiausia?

 Pasibaigus šventiniam šurmuliui, tenka grįžti į kasdienybę. Labiausiai apie tai primena prekybos centruose nykstantys šventiniai atributai ir suaktyvėję išpardavimai. Kokios vyrauja dažno vartojimo prekių kainos ...

Butų ir namų kainos – didžiausios per dešimtmetį

 Butų ir individualių namų kainos daugelyje šalies regionų 2017 metais buvo aukščiausios per pastarąjį dešimtmetį, o kai kuriuose rinkos segmentuose gerino rekordus, viršydamos dar iki krizės fiksuotus ...

Vilniaus oro uosto „Duty free“ parduotuvių laukia grandioziniai pokyčiai

 Jau vasario 1 d. bus pradėta grandiozinė komercinių patalpų pertvarka, į kurią Vilniaus oro uostas planuoja investuoti apie 1,9 mln. eurų. Remonto metu bus perplanuota didžioji dalis išvykimo terminalo erdvių, esančių už keleivių ...

Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

 Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastenės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas