Lietuviškas kompiuteris: akivaizdu, bet neįtikėtina (23)

(Puslapis 1 iš 3)


Eltos nuotr.

Martynas Pasiliauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2011-10-26 10:33

Išgirdę apie pirmąjį lietuvišką planšetinį kompiuterį, nusprendėme pasidomėti, kaip Lietuvos bendrovėms sekėsi kurti kompiuterinę techniką praeityje.

Kalbant apie Lietuvos indėlį kuriant kompiuterius situacija labai paprasta. Sovietų Sąjungoje Lietuvos gamyklos, nors kopijavo Vakarų produkciją, sukūrė ir keletą nuosavų skaičiavimo mašinų bei asmeninių kompiuterių, o per pastaruosius dvidešimt metų nuosavą asmeninių kompiuterių liniją turėjo kas antras kompiuteriais prekiaujantis tinklas.

Priešistorė

Kompiuteriai Lietuvoje pasirodė antroje praėjusio amžiaus pusėje. Iškart po to šalies gamyklose pradėjo viena po kitos gimti elektroninės skaičiavimo mašinos, tačiau dauguma idėjų atkeliaudavo iš Maskvos, o ten buvo bandoma karštligiškai kopijuoti Vakarų sprendimus.

Štai Vilniaus elektros skaitiklių gamykla 1964 metais pradėjo gaminti stalinius kalkuliatorius „Vilnius” ir „Rasa“. Eiliniam žmogui tuo metu jos tebuvo panašios į dideles rašomąsias mašinėles, tačiau galėjo atlikti šešis aritmetikos veiksmus.

Dar prieš metus toji pati gamykla sukūrė pirmąjį lietuvišką antrosios kartos kompiuterį „Rūta“, kurio procesorius per sekundę galėjo atlikti 2,5 tūkst. operacijų. Palyginimui: šiandieniniai procesoriai per sekundę gali atlikti per 100 mln. operacijų.

Praėjus penkeriems metams – 1968 metais – šis kompiuteris buvo patobulintas ir rinkoje pasirodė „Rūta 110“. Tuo metu kompiuteriai į šiandieninius niekuo nebuvo panašūs ir užėmė nemažą kambarį. Įdomus faktas: vienam „Rūta 110“ kompleksui pagaminti – jis susidėjo iš kelių įrenginių ir įvairių priedų – prireikdavo 410 kilometrų laidų ir 16 tūkst. tranzistorių bei diodų. Tokių kompleksų buvo pagaminta tik 37.

Su šiuo kompiuteriu Vilniaus elektros skaitiklių gamykla sukūrė vieną pirmųjų pasaulyje automatinio teksto atpažinimo įrenginių – „Rūta 701“, kuris galėjo atpažinti spausdintą ir ranka rašytą tekstą.

„Rūtos“ kompiuterius 1973 metais pakeitė trečios kartos perforaciniai skaičiavimo kompleksai arba trumpiau – mini kompiuteriai. Tiesa, šiandienos mastais, jie greičiau būtų maksi kompiuteriai, mat M5000 kompleksas užėmė 40 kvadratinių metrų plotą ir svėrė 2,4 tūkst. kilogramų. Šios kartos kompiuteriai buvo spartesni ir naudoti ekonominės informacijos matematiniam bei loginiam apdorojimui.

Milžiniškus kompiuterius vėliau pakeitė daug mažesni ir 1986 metais Kauno A. Sniečkaus politechnikos instituto Skaičiavimo mašinų katedros ir Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo instituto darbuotojai suprojektavo pirmajį lietuvišką personalinį kompiuterį „Santaka“. Jis buvo populiariaus Vakaruose kompiuterio „Sinclair ZX Spectrum” kopija. Šiandieninio kompiuterio jis taip pat nepriminė, nes buvo panašesnis į klaviatūrą, jungiamą prie monitoriaus.

Straipsnio puslapiai:

- Martynas Pasiliauskas

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas