Lietuviški sliekai - ir kosmetikos bei farmacijos pramonei


AFP/SCANPIX nuotr.

Elta

2011-01-11 11:01

Prieš kelerius metus merdėjusi sliekininkystė šiuo metu sparčiai plečiasi. Skaičiuojama, kad vien pernai sliekų augintojų skaičius šalyje padidėjo 10 kartų. Šiuo metu Lietuvos ūkiuose sliekai gamina tik organines trąšas, kurias graibsto užsienio šalys, tačiau ateityje verslininkai planuoja sliekus auginti ir kosmetikos, farmacijos ar žvejybos pramonei.

Apleistoje fermoje pastatytose vermiložėse nepailstamai darbuojasi apie 3 milijonai sliekų. Maitindamiesi žemės ūkio ar pramoninėmis organinėmis atliekomis, jie gamina biohumusą arba sliekų žemę.

Jų savininkas LTV naujienų laidai "Šiandien" sakė iš pradžių domėjęsis triušių ar kailinių žvėrelių auginimu, tačiau internete aptikęs informaciją apie sliekus, nutarė imti šio verslo.

Jis tikisi, kad rudenį investuotos lėšos atsipirks iki vasaros. Pirmąją partiją - 20 tonų biohumuso - žada parduoti jau kovą, o verslą ateityje tik plėsti.

"Šiuo metu yra 24 vermiložės, taigi bus 24 kubiniai metrai vermikomposto. Už trijų mėnesių bus 48 ir taip toliau, taigi geometrinė progresija jau prasideda", - teigė sliekų augintojas Darius Aperavičius.

Per ekonominį pakilimą beveik išnykusi verslo šaka, anot Sliekų augintojų asociacijos, atsigauna krizės laikotarpiu. Esą ankščiau žmonės rinkdavosi pelningesnį ir greitesnę naudą duodantį verslą, pavyzdžiui, statybas. O pastaraisiais metais vis daugiau žmonių domisi sliekininkyste. Skaičiuojama, kad per praėjusius metus augintojų skaičius išaugo net dešimt kartų - iki 40 tiek pavienių ūkininkų, tiek įmonių.

Esą tam įtakos turėjo ne tik ekonominis nuosmukis, bet ir augantis žmonių susidomėjimas švariomis trąšomis ir ekologija.

"Žmonės turi ūkius, turi kažkas triušių, kažkas karvių, turi mėšlo, kuris kieme problema. Tam, kas linkęs į verslą, čia labai geras būdas išspręsti tą problemą ir dar pinigėlių uždirbti", - tvirtina Sliekų augintojų asociacijos prezidentas Gintaras Šimkus.

Šiuo metu apie 80 proc. Lietuvos sliekų augintojų pagaminamo biohumuso iškeliauja į užsienį. Pirkėjai - Italija ir Prancūzija, kuriose sliekų žemė naudojama daržininkystėje, gėlininkystėje ir vynuogynuose.

Anot augintojų, eksportuoti biohumusą labiau apsimoka, nes užsienyje jo kaina - 600 eurų už toną, o Lietuvoje - vos 750 litų. Be to, Europos rinka esą nepasotinama, todėl organinių trąšų paklausa kasmet auga.

Tačiau sliekininkai nežada apsiriboti vien jų gamyba.

"Ateityje planuojama sliekus auginti žvejybai, yra galimybės juos auginti ir kosmetikos, farmacijos pramonei. Daug tyrimų yra dėl slieko poveikio žmogaus organizmui", - kalbėjo įmonės "Verdetera" direktorius Vaidas Zagis.

Sliekų augintojai sako, kad Lietuvoje kol kas tik formuojasi biohumuso naudojimo kultūra, tačiau neabejoja, kad po penkerių metų jo paklausa šalyje išaugs maždaug 20 kartų.

 

Elta

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas