Lietuviškoji prabanga: kokią atlyginimo dalį paliekame nuomai?

(Puslapis 1 iš 3)


Fotolia.com nuotr. Būstas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-13 15:12

Pirmieji signalai, kad būstas tampa vis mažiau įperkamas – jau pasirodę. Atlyginimai nebeauga taip sparčiai, o tiek perkamo būsto kainos, tiek nuomos vis dar nemažėja. Kai kuriuose pasaulio miestuose, net pusę savo atlyginimo žmonės turi atiduoti vien tik nuomai. Ar tokia pati situacija ir Lietuvoje?

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „Ober–Haus“, jog būtų patikslinta, ar tikrai vilniečiams uždirbantiems vidutinę algą tenka daugiau nei 40 proc. atiduoti, pavyzdžiui, 1 kambario buto nuomai. Pasirodo, tai visiška tiesa. Vilnius galėtų atsidurti tarp tokių didžiųjų miestų kaip Tokijas ar Londonas.

„Ober–Haus“ skaičiavimais, vidutinė 1 kambario nuomos kaina Vilniuje per 5 metus, nuo 2011 iki 2016 m. išaugo nuo 201 iki 288 Eur, o atlyginimas „į rankas“ nuo 543 Eur iki 680 Eur. Tad atlyginimo dalis skiriama nuomai per šį laikotarpį išaugo nuo 37 iki 42 proc.. Tiesa, Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis pastebi, kad pinigų likutis, atėmus nuomą, yra 50 Eur didesnis. Tad nuoma visgi gali būti įperkamesnė dabar.

SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda komentuoja, kad nuoma nėra privalomosios išlaidos, kurios būtų kiekvieno iš mūsų krepšelyje. Be to, pagal tokius rezultatus tampa akivaizdu, kad būstą nuomojasi tikrai ne žmogus, kuris gauna vidutinį atlyginimą, ar tuo labiau minimalų atlyginimą.

„Supraskime, kad jis negali sau leisti tokios prabangos gaudamos tokį atlyginimą, išleisti beveik pusę visos sumos nuomai. Tai jam Vilniuje pragyventi už tokią likusią sumą fiziškai labai sudėtinga. Žmogus, kuris bent jau gauna 1 tūkst. Eur ar daugiau, gali leisti sau tokią prabangą. Tas, kuris gauna vidutinį atlyginimą gali pas tėvus gyventi, gali būti studentas ir gyventi bendrabutyje, kur kainos visai kitokios.

Dinaminiu požiūriu, išlaidos nuomai, net jei jie ir gauna 1 tūkst. ar pan. eurų, vis tiek, matyt, atlyginimai augo lėčiau nei nuomos kaina per tą analizuojamą laikotarpį. Tai santykinai išlaidos nuomai padidėjo“, – sako ekonomistas.

Ko belieka imtis? Pasak G. Nausėdos, tiek kainos turėtų kristi žemyn, tiek atlyginimai kilti.

„Nuoma tikrai nebeturėtų augti per artimiausius 5 metus tokiu tempu, nes didėja pasiūla ir ji gali sukelti net krizę šitoje rinkoje, kuomet bus perprodukcija ir pasiūlos perteklius. Tai sustabdys nuomos kainų didėjimą, o atlyginimo tendencijos išliks tokios pat ar panašios dėl darbo jėgos deficito Vilniuje ir tai lems atlyginimų augimą toliau. Labai didelė tikimybė, kad šis santykis jau per ateinantį penkerių metų laikotarpį keisis nuomininko naudai“, – prognozuoja jis.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Užfiksavo, kur balandžio mėnesį degalai brango labiausiai

Jei kovo mėnesį praktiškai visose degalinėse benzinas ir dyzelinas pigo, tai balandžio mėnesį užfiksuota priešinga tendencija, benzinas ir dyzelinas visur brango. Įdomu tai, kad degalai kovą degalinėse pigo kelis kartus mažiau, nei ...

Kainų augimo varžybose taip išsiverš Baltijos šalys, kad vargu ar kas bepavys

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES ...

Prekybininkai praneša, dėl ko gali dar labiau augti įvairiausių produktų kainos

 Vos Seimui pritarus pasiūlymui svarstyti užstato sistemos plėtrą, nerimo varpais pradėjo skambinti ir prekybininkai, ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos. Jie jau skaičiuoja, kiek galėtų brangti tiek buitinės prekės, tiek maisto ...

Gyvenimas už 400 eurų „į rankas“ grožio salone dirbančiai lietuvei apkarto

 Lietuvoje skirtumas tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas – beveik aštuoni kartai. Vieni ekspertai ragina turto ar progresiniais mokesčiais apkrauti turtinguosius, kiti tvirtina, kad Lietuvoje padėtis nėra tokia ...

Prekybos tinklų karai intensyvėja: kas pasiūlys mažiausią kainą?

Prekybos tinklai vis labiau įsisuka į kovą dėl pirkėjų ir pigiausio tinklo vardo. Vieni skelbia gyventojų apklausas, kiti vyksta kainų tikrinti ir į Lenkiją. Ypač pastebima intensyvėjanti kova tarp didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje ...

Kaip keičiasi būsto rinka ateinant Z kartai?

Beveik trečdalį pasaulio populiacijos sudaro vadinamoji Z karta, todėl nenuostabu, kad verslas jau dabar stebi šios kartos gyvenimo įpročius ir projektuoja jos ateities lūkesčius. Manoma, kad tai bus „kiečiausia“ ir reikliausia ...

Vitas Vasiliauskas: dėl pajamų nelygybės augimo ne visi gyventojai pajus geresnį gyvenimą

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas atvyko į Vašingtoną dalyvauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose, kuriuose pasaulio centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai ieškos sprendimų, kaip sumažinti ...

Ekonomistas: Lietuvoje gyvena virš 300 tūkst. žmonių, kurie – potencialūs emigrantai

Nepriteklių Lietuvoje kenčia ne dešimtys, o šimtai tūkstančių žmonių, rodo statistika. Ekonomisto teigimu, jie jau dabar tarsi emigravę, tad norint neprarasti ir šių žmonių, metas susimąstyti, kur valdžia deda ...

Minimalus poreikių krepšelis oraus gyvenimo negarantuos, tik leis išgyventi

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus ...

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas: kiek, kur ir kaip?

Verslininkai jau ruošiasi valdžios užmojams riboti alkoholio prekybą ir taip mažinti vartojimą. Atlikę tyrimą jie skelbia, kad tik mažoji dalis Lietuvoje gyvenančiųjų gali būti priskiriami girtaujantiems. Lietuvos verslo konfederacijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas