Lietuviškos medžioklės ypatumai (video) (1)

(Puslapis 1 iš 2)


SCANPIX nuotr.

Kazimieras Šliužas / Ekonomika.lt

2011-01-12 15:11

Pernelyg savanaudiškas tautiečių požiūris į gamtą pamažu tampa ekologine nelaime, keičiančia miško faunos struktūrą ir net instinktus.

Ekonomika.lt vaizdo diskusijoje dalyvavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas.

„Jau net kaimynės Latvijos medžiotojai, ir šiaip nevengiantys pašaržuoti, šaiposi: „Jei rudenį Latvijos miške pamatei žmogų su krepšiu, gali neabejoti, kad tai „leišis“ (lietuvis)“, – ekonomika.lt vaizdo konferencijoje pasakojo Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas.

Nėra pagrindo netikėti žmogumi, kuris ne tik eina neprastas pareigas geras pajamas gaunančių žmonių (medžiotojų) draugijoje, bet yra ir biologas, „praktikuojantis“ gamtininkas.

Užkimęs elnias

Lietuvos miškuose, anot jo, žvėrims jau nėra vietos: „Atrodytų, kas čia bloga, kad mėgstame grybauti. Puikus sveikas poilsis gamtoje, jau net grybautojų čempionatai vyksta. Bet pagalvokime, kaip elgiamės atėję į mišką. Tuoj pradedame šūkauti – ar paklysti bijodami, ar baravyką radę.“

Ką ten kalbėti, tai mums, matyt, įgimta – ne veltui sakoma: „Ko čia šūkauji kaip miške.“

„Grybų ir šūkavimų sezonas sutampa su kai kurių gyvūnų rujos metu“, – sako E. Tijušas ir priduria, kad turi omenyje pirmiausia tauriuosius elnius. Jau bemaž dešimtmetis Lietuvos miškuose negirdėti tauriųjų elnių vestuvinio baubimo – garsą, nueinantį pagaugais, galėtum palyginti nebent su liūto riaumojimu. Elniai, kaip ir anksčiau, poruojasi, gausina giminę, bet... savo balsą užleido lietuviškajam „aūūū“.

Zuikeliai nyksta

Šiandien ne vienas nustebtų išgirdęs, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje kasmet sumedžiojama vos po 5 000 zuikių. Kitaip tariant, tokia laimė nusišypso tik kas šeštam medžiotojui. O juk kadaise žvairaakiai skeltalūpiai tupėdavo kone po kiekvienu krūmu. Antai prieškariu, sprendžiant iš anuometės Ūkio ministerijos pranešimų apie eksportuojamus kiškių kailiukus, per metus Lietuvoje būdavo sumedžiojama ne mažiau kaip po 160 tūkst. zuikių, o realiai, matyt, apie 200 tūkstančių. Kurgi jie prapuolė? Juk ne lapės nusinešė.

Dalis, žinoma, tenka ir rudosioms. Tačiau didysis kaltininkas – homo sapiens. Pasak E. Tijušo, zuikių populiacija pradėjo sparčiai retėti po Antrojo pasaulinio karo. Kas kolektyvizuojasi, o kas nyksta. Kolūkiniai žemės ūkiai zuikeliams buvo pražūtingi melioracija, chemizacija ir panašiomis „-acijomis“. Šiandien būtų lyg ir proga atsigauti, tačiau pavasarį daug pirmos vados jauniklių „iškepa“ su pernykščia žole. E. Tijušas atkreipia dėmesį į dar vieną dėsningumą, neparankų gandrų gerbėjams: kuo daugiau gandrų, tuo mažiau zuikių. Mat plėšrūnai gandrai minta ne tik varlėmis, neatsisako ir net antros vados zuikelio paskanauti.

Straipsnio puslapiai:

- Kazimieras Šliužas

Close

Specialistai: VAE užgoš atsinaujinančius energijos išteklius video (5)

 „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA Lietuvos energetikos tradicija, alternatyva ir vizija“ pranešėjai didžiausią rūpestį reiškė dėl atsinaujinančių išteklių energijos, kurią esą ...

M. Nagevičius: dėl Visagino AE mus lydės biudžeto deficito šmėkla video (4)

 Statydami Visagino Atominę elektrinę (VAE) susidursime su grėsmėmis, nes mainais už žemą elektros kainą, Lietuvą lydės nuolatinė biudžeto deficito šmėkla ir nesutarimai su Europos Sąjunga (ES), mano Lietuvos energetikos konsultantų ...

T. Navickas: pigesnės energijos už vėjo šiuo metu nepasigaminsime video

Šiandien vėjas yra brandžiausia technologija Lietuvoje iš visų alternatyvių energijos šaltinių, „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje „vizioNOMIKA“ teigė „4 Energia“ vadovas Tadas ...

R. Kuodis: energetikos diskusijose politikai taiko esmines logines klaidas video (5)

Didžiausi trukdžiai norint suformuoti aiškią Lietuvos energetikos strategiją ir pasirinkti tinkamiausią alternatyvą – tai, kad Lietuvos politikai vadovaujasi netinkamu modeliu, mano ekonomistas Raimondas Kuodis. Pasak ekonomisto ...

V. Bitinas: išmanieji tinklai padės vartoti mažiau video

Technologijų ir inovacijų centras (TIC) šiuo metu rengia sąnaudų ir naudos analizė, ar Lietuvai yra naudinga išmanioji apskaita, kai įprastus mechaninius skaitiklius pakeičia išmaniosios technologijos. Šios apskaitos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 8: didysis greitintuvas ir visatos paslaptys video (1)

„Praėjusioje laidoje papasakojau apie Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją. Ši organizacija ir jos mokslininkų tyrimai privertė daugelį aikčioti iš nuostabos ir susižavėjimo. Dabar, CERN užsimojo dar smarkiau. Jos ...

„Mokslo sriuba“ nr. 7: ką 60 metų veikia CERN fizikai? video (1)

Viename didžiausių ir labiausiai vertinamų pasaulio mokslinių tyrimų centrų, jau daug metų darbuojasi tūkstančiai mokslininkų. Ką jie ten veikia? Gal ką paslapčia rezga?

„Mokslo sriuba“ nr. 6: ar įmanoma ištrinti atmintį? video

„Ar kada nors susimąstėte, koks nuostabus dalykas yra mūsų atmintis?Mokslininkai net yra paskaičiavę, kad mūsų galvose gali sutilpti maždaug 1 milijonas terabaitų informacijos. Tiek daug per vieną savo gyvenimą neprirenkame, tačiau jei galėtume sąmoningai pasirinkti, ką prisiminti, o ką ne - ar tai n

M. Nikolajevas: „startup‘as“ – maža didelio verslo kopija video

Vienas iš akceleratoriaus „Startuphighway“ patarėjų ir investuotojų Martynas Nikolajevas, per savo karjerą sukūręs ne vieną verslą, savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ surengtoje diskusijoje ...

T. Ramanauskas: kūrybingiausi žmonės – tinginiai video (6)

Komunikacijos gidų agentūros „XX“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas, su kūryba ir idėjomis dirbantis dešimtmetį, susirinkusiems į savaitraščio ir portalo „Ekonomika.lt“ diskusiją „startoNOMIKA“ atskleidė ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas