Lietuviškos prabangos prekė – košė


Eltos nuotr.

Atnaujinta:2019-02-18 07:07

Elta

2010-09-29 16:34

Jei Ramiojo vandenyno vieną salelę užgriūtų cunamis, Lietuvoje iškart pakiltų grikių kaina. Jei viena Afrikos valstybė patirtų sausrą, Lietuvoje iškart pakiltų grikių, aliejaus ar miltų kainos. Lygiai taip pat suveiktų Kamčiatkoje išsiveržęs ugnikalnis, škvalas Balbieriškyje ar žemės drebėjimas Meksikoje. Lietuvoje, vos išgirdę “gerąją naujieną”, iškart sureaguotų prekybininkai.

Atrodo, mūsų prekybininkai tik fiksuoja bet kokias, toliausiai nuo Lietuvos nutolusias nelaimes. Kad turėtų neginčijamą, globalinį pretekstą. Ne sumažinti pagrindinio vartojamo maisto kainas, bet būtinai padidinti. Tarkime, kad grikiai kainuotų daugiau už veršieną.

Bet keista. Turtingos valstybės, tarkime, Norvegija, Švedija, taip pat priklauso pasauliui, kuriame būna liūčių, sausrų, škvalų. Kaip bebūtų keista, netgi žemės drebėjimų. Galų gale šių valstybių dirbantiesiems net nemažintos algos. Bet švedai, norvegai už kasdien vartojamą maistą kažkodėl moka pigiau.

Tad kas vyksta Lietuvoje? Godumo ataka prieš vargšus. Iš socialiai pažeidžiamiausių gyventojų jau atimamos kruopos, aliejus, miltai. Būtent tie produktai, kuriais mūsų pažeidžiamiausi žmonės maitinasi. Siekiama pasipelnyti iš varguolių. Matyt, šis socialinis sluoksnis jau gausiausias. Turintis didžiulę miltų, kruopų paklausą. Paklausa reguliuoja rinką. Tad paklausiausias prekes siekiama tik branginti branginti. O kur žmonės dėsis? Dejuos, aimanuos, bet pirks. Mitybos įpročiai juk greitai nekinta. Aišku, pirks iki momento, kol miltai taps brangesni už ikrus.

Žmonės, taupydami pinigus, jau atidėjo geresniems laikams visus nelabai būtinus pirkinius. Tarkime, televizorius ar šaldytuvus. Žmonės mažiau perka retesnį maistą. Tad kas lieka tiekėjams? Spausti pelną iš to maisto, kurį lietuviai perka, pirko ir pirks. Pyks, skaičiuos litus, centus, bet pirks. Nes žmogus gali apsieiti be tikro šampano ar ikrų. Per daug pakelsi kainą, net nepajus. Juk retas perka. Bet dauguma gyventojų negali išsiversti be duonos, miltų ar košių.

Iš to gyventojų masinio negalėjimo jau formuojama nauja lietuviškos prabangos prekė. Vardu grikių košė. Į prabangos prekių krepšelį dar įpilkime aliejų, sukratykite makaronus, miltus. Būtent tuos paklausius produktus, kuriuos varguoliams renka “Maisto bankas”. Vadinasi, pirksime, rinksime. Pelnas iš šios prekių grupės užtikrintas.

Žinia renginių organizatoriams. Ta proga pakoreguokime nacionalinę šventinę virtuvę. Jokių didžkukulių. Jei Lietuvoje košė - jau prabangus maistas, tarsi austrės, šampanas ar trumai, mūsų prabangiąja virtuve apstulbinkime užsienį. Tarkime, per valstybinius priėmimus pamaloninkime kitų valstybių prezidentus, premjerus dubenėliu kruopų košės. Trimis lietiniais ir rieke duonos. Jei pasakysime, kokia Lietuvoje šių produktų kaina, svečiai jausis tarsi atsikandę ką tik iškasto trumo. Nedrįs prisiliesti. Kad neapsunkintų mūsų valstybės biudžeto. Pasijus neverti tokios milžiniškos prabangos. O tėvai, ištekinantys savo vaikus, galės girtis - jau kokias puikias iškėlėme vestuves! Net puodas košės buvo.

Elta

Gairės: grikiai, grūdai, košė

Close

Brangsta degalai: kainos neketina stabilizuotis

Dar vasarą ėmę brangti degalai ir toliau plonina vairuotojų pinigines. Degalų kainos toliau didėjo ir šį mėnesį. O štai dyzelinui per mėnesį pabrangus net šešiais procentais, jo kaina beveik susilygino su ...

Didesnė minimali alga Lietuvoje: kiek žmonės gaus „į rankas“

Nuo kitų metų Lietuvoje kylantis minimalus atlyginimas po mokesčių reformos vers lietuvius didžiuotis – bent teoriškai išsiskirsime iš Baltijos šalių kaimynių ir pirmausime pagal minimalų užmokestį. Tačiau ...

Daržovių kainos šoko aukštyn: rado naują kaltininką

Pernai praūžusios liūtys, o šiemet derlių nustekenusios sausros gerokai išaugino populiariausių lietuviškų daržovių kainas. Tačiau pasirodo, kad dėl kainų šuolio kaltos ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir prekybos ...

Kaip išsirinkti kiemui tinkamiausius vartus?

Siekiant aptverti privatų žemės sklypą tvora, dar vienu svarbiu elementu tampa tinkamai parinkti kiemo vartai. Vartai gali būti įvairaus dizaino, tačiau specialistai pataria juos derinti prie tvoros tam, kad bendras vaizdas žemės sklype būtų ...

Stebina ne vieną: nealkoholinis „džinas“ už 30 eurų

Nuo šių metų sugriežtinus prekybą alkoholiu bei uždraudus bet kokią alkoholio reklamą, prekybininkai ieško naujų būdų reklamuoti savo produkciją bei patraukti pirkėjų. Vienas būdų apeiti reklamos draudimus – nealkoholinių gėrimų ...

Ekonomistų verdiktas: pastarasis dešimtmetis lietuvių gyvenimui bus lemtingas

Trečiadienį pristatytame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamų šešių struktūrinių reformų – mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo, inovacijų, pensijų ir šešėlio mažinimo srityse – ekonominėje ...

ES apkarpys išmokas Lietuvai: ragina ruoštis jau dabar

Naujasis Europos Sąjungos (ES) investicijų laikotarpis Lietuvai ir šalies verslininkams pažers iššūkių, kuriems ruoštis verslo organizacijų ir Finansų ministerijos atstovai siūlo pradėti jau dabar. Pagerėjus Lietuvos ...

Į Lietuvą žengia nauja turizmo bendrovė: siūlys keliones pamėgtomis kryptimis

Šių metų rugsėjo 27 dieną Latvijoje įsteigta įmonė „TT Baltics“ pradeda tarptautinio kelionių prekės ženklo TUI pardavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. „TT Baltics“ veikia didžiausio pasaulyje kelionių ...

Krizės pamokos Lietuvai: 20 metų atsiliekame nuo to, kas jau buvo padaryta

Šiemet pasaulyje galima „švęsti“ dvigubą, nors ir nemalonų, jubiliejų – lygiai prieš 20 metų ekonominė krizė paralyžiavo Rusiją, o lygiai prieš dešimtmetį bankrutavo JAV bankas milžinas ...

Bankų statistika: kortelės tapo įpročiu – jomis atsiskaitoma vis dažniau

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas