Lietuviškų mokesčių mitologija

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-05-21 10:04

Šiemet laisvės nuo mokesčių diena atėjo 16 dienų anksčiau, ir nors tai – geras ženklas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva atkreipia dėmesį, kad mokesčiai vis dar per dideli ir nuolat pamirštama pagarba mokesčių mokėtojui.

Šiemetinė laisvės nuo mokesčių diena bus anksčiau nei praėjusiais metais. Ar tai geras ženklas?

Taip, tai geras ženklas, nes valstybė išleis mažiau, o tai gera žinia esamiems ir būsimiems mokesčių mokėtojams. Nuo šių metų mes skaičiuojame laisvės nuo mokesčių dieną pagal viešojo sektoriaus išlaidas, o ne pajamas, kaip buvo anksčiau.

Kol nebuvo biudžeto deficito, nebuvo prarajos. Bet, pavyzdžiui, praėjusiais metais 32 dienas buvo gyvenama skolon: laisvės nuo mokesčių diena buvo gegužės 5 d., o pagal išlaidas – tik birželio 7 d. Taip šį rodiklį skaičiuoja JAV, Didžioji Britanija, Čekija, Prancūzija.

Ši diena – būdas atkreipti dėmesį į mokesčių mokėtoją. Todėl šiemet mes siūlome gegužės 20 d. įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbtį ją Pagarbos mokesčių mokėtojui diena.

Rodiklį skaičiuojate jau 19 metų, kokią jo dinamiką pastebite?

Palyginti su 2011 ir 2010 metais, padėtis šiemet geresnė – tada laisvės nuo mokesčių diena buvo birželio pradžioje. Tai didelis šios valdžios nuopelnas, nes išlaidos buvo sumažintos 750 mln. litų, o ekonomika, bendrasis vidaus produktas auga ir viešojo sektoriaus išlaidos, palyginti su nacionalinio biudžeto pajamomis, mažėja. Galbūt šiandien mokesčių mokėtojai to nejaučia, bet tikrai pajus ateityje.

Rodiklis atskleidžia ir valdžios išlaidų struktūrą. Kaip ją vertinate?

Matome, kad daugiausia mokesčių mokėtojų pinigų suvalgančios sritys yra socialinė apsauga, švietimas ir sveikatos apsauga – šias sritis būtina reformuoti, ypač socialinę apsaugą, kurioje bėdos yra didžiausios. „Sodros“ reformos laukiame 3,5 metų, buvo nueita priešingu keliu – pakertant pensijų kaupimą, matant tik šiandienos balansą ir nežiūrint į ilgalaikę perspektyvą.

Tačiau pokyčių reikia ne tik šiose trijose srityse, pavyzdžiui, biudžeto išlaidose, ekonomikos srityje dažnai būna įvairios subsidijos arba rinką iškreipiančios programos, už kurias sumoka visi, o jų naudą pajunta tik maža dalis. Tai sukuria terpę, palankią korupcijai.

Siūlėte sistemą pakeisti taip, kad mokesčius už darbuotojus mokėtų ne darbdavys, o pats asmuo. Tai rimtas pasiūlymas?

Taip, norime, kad būtų panakinta iliuzija, jog „Sodros“ mokesčių darbdavio dalį pastarasis moka iš gerų paskatų ar todėl, kad tai nėra asmens užmokesčio dalis. Yra priešingai, todėl viską reikia vadinti tikraisiais vardais ir visa tai perkelti žmogui – tam, kas realiai sumoka tą mokestį. Kai žmonių klausiama, kam jie išleidžia daugiausia pinigų, paprastai nurodomas maistas, komunaliniai mokesčiai, kai iš tiesų didžiausią išlaidų dalį sudaro mokesčiai valstybei.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Ieva Valeškaitė. Progresinis tarifas. Negi dabar mokesčiai per maži?

Seime registruoti net keli siūlymai įvesti šalyje progresinį gyventojų pajamų mokestį (GPM), juos Seimas svarstys artėjančioje pavasario sesijoje. Šiuo metu mokame 15 procentų dydžio GPM. Jei būtų pritarta socialdemokratų pasiūlymui, ...

Nerijus Mačiulis. Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti ...

Rokas Grajauskas. Lietuvos ekonomika: prieš 100 metų ir dabar

Nors šiandien, deja, ne visi gali pasakyti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, istoriniai duomenys rodo, kad vidutinis pragyvenimo lygis mūsų šalyje niekada nebuvo aukštesnis. Tokią išvadą galima padaryti palyginus statistinius carinės Rusijos, ...

Nerijus Mačiulis. Kur veda akla meilė žemoms kainoms?

Kartą per pusmetį Europos Komisija visų Europos Sąjungos šalių gyventojams užduoda klausimą, kas juos labiausiai neramina. Šio „Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai akivaizdžiai išsiskiria iš kitų ES šalių piliečių, nes pagrindinis ir didžiausią ...

Tadas Povilauskas. Lietuvos darbo rinkos dviprasmybės

 Lietuvoje vidutinis nedarbo lygis praėjusiais metais sumažėjo iki 7,1 proc., o paskutinį metų ketvirtį jis buvo 6,7 procento. Nedarbas šalyje mažėja, tačiau jis dar nėra toks mažas, koks buvo 2006–2008 metais, labiausiai dėl ...

Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai ...

„Sodros“ atstovė tikina: padidintas mokestis atneš daugiau naudos nei žalos

 Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas mokėti „Sodros“ įmokas, ne mažesnes negu nuo minimalios mėnesio algos (MMA), nors faktinis darbo užmokestis būtų ir mažesnis. Šį pakeitimą visuomenė priėmė ...

Paskaičiavo, kaip kišenes ištuštino šventinis bumas: kam lietuviai išleido daugiausiai?

 Praėjusių didžiųjų žiemos švenčių metu Lietuvos gyventojai dovanoms ir vaišėms vidutiniškai išleido apie 158 eurus, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. ...

Džiugios prognozės: šiemet pralenksime Latviją ir Estiją

 Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ...

Nerijus Mačiulis: pagal kainų augimą Lietuva ir toliau gali likti lydere Europoje

 Šiais metais tiek Lietuvai, tiek Lietuvos gyventojams prognozuojami geri metai. Emigracija mažės, ekonomika vis dar augs, žmonės įpirks daugiau, tačiau tvyro nežinia dėl to, kas gali nutikti pasaulyje apverčiant aukštyn kojomis ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas