Lietuviškų mokesčių mitologija

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-05-21 10:04

Šiemet laisvės nuo mokesčių diena atėjo 16 dienų anksčiau, ir nors tai – geras ženklas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva atkreipia dėmesį, kad mokesčiai vis dar per dideli ir nuolat pamirštama pagarba mokesčių mokėtojui.

Šiemetinė laisvės nuo mokesčių diena bus anksčiau nei praėjusiais metais. Ar tai geras ženklas?

Taip, tai geras ženklas, nes valstybė išleis mažiau, o tai gera žinia esamiems ir būsimiems mokesčių mokėtojams. Nuo šių metų mes skaičiuojame laisvės nuo mokesčių dieną pagal viešojo sektoriaus išlaidas, o ne pajamas, kaip buvo anksčiau.

Kol nebuvo biudžeto deficito, nebuvo prarajos. Bet, pavyzdžiui, praėjusiais metais 32 dienas buvo gyvenama skolon: laisvės nuo mokesčių diena buvo gegužės 5 d., o pagal išlaidas – tik birželio 7 d. Taip šį rodiklį skaičiuoja JAV, Didžioji Britanija, Čekija, Prancūzija.

Ši diena – būdas atkreipti dėmesį į mokesčių mokėtoją. Todėl šiemet mes siūlome gegužės 20 d. įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbtį ją Pagarbos mokesčių mokėtojui diena.

Rodiklį skaičiuojate jau 19 metų, kokią jo dinamiką pastebite?

Palyginti su 2011 ir 2010 metais, padėtis šiemet geresnė – tada laisvės nuo mokesčių diena buvo birželio pradžioje. Tai didelis šios valdžios nuopelnas, nes išlaidos buvo sumažintos 750 mln. litų, o ekonomika, bendrasis vidaus produktas auga ir viešojo sektoriaus išlaidos, palyginti su nacionalinio biudžeto pajamomis, mažėja. Galbūt šiandien mokesčių mokėtojai to nejaučia, bet tikrai pajus ateityje.

Rodiklis atskleidžia ir valdžios išlaidų struktūrą. Kaip ją vertinate?

Matome, kad daugiausia mokesčių mokėtojų pinigų suvalgančios sritys yra socialinė apsauga, švietimas ir sveikatos apsauga – šias sritis būtina reformuoti, ypač socialinę apsaugą, kurioje bėdos yra didžiausios. „Sodros“ reformos laukiame 3,5 metų, buvo nueita priešingu keliu – pakertant pensijų kaupimą, matant tik šiandienos balansą ir nežiūrint į ilgalaikę perspektyvą.

Tačiau pokyčių reikia ne tik šiose trijose srityse, pavyzdžiui, biudžeto išlaidose, ekonomikos srityje dažnai būna įvairios subsidijos arba rinką iškreipiančios programos, už kurias sumoka visi, o jų naudą pajunta tik maža dalis. Tai sukuria terpę, palankią korupcijai.

Siūlėte sistemą pakeisti taip, kad mokesčius už darbuotojus mokėtų ne darbdavys, o pats asmuo. Tai rimtas pasiūlymas?

Taip, norime, kad būtų panakinta iliuzija, jog „Sodros“ mokesčių darbdavio dalį pastarasis moka iš gerų paskatų ar todėl, kad tai nėra asmens užmokesčio dalis. Yra priešingai, todėl viską reikia vadinti tikraisiais vardais ir visa tai perkelti žmogui – tam, kas realiai sumoka tą mokestį. Kai žmonių klausiama, kam jie išleidžia daugiausia pinigų, paprastai nurodomas maistas, komunaliniai mokesčiai, kai iš tiesų didžiausią išlaidų dalį sudaro mokesčiai valstybei.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas