Lietuviškų mokesčių mitologija

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr.

Evelina Povilaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

2012-05-21 10:04

Šiemet laisvės nuo mokesčių diena atėjo 16 dienų anksčiau, ir nors tai – geras ženklas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva atkreipia dėmesį, kad mokesčiai vis dar per dideli ir nuolat pamirštama pagarba mokesčių mokėtojui.

Šiemetinė laisvės nuo mokesčių diena bus anksčiau nei praėjusiais metais. Ar tai geras ženklas?

Taip, tai geras ženklas, nes valstybė išleis mažiau, o tai gera žinia esamiems ir būsimiems mokesčių mokėtojams. Nuo šių metų mes skaičiuojame laisvės nuo mokesčių dieną pagal viešojo sektoriaus išlaidas, o ne pajamas, kaip buvo anksčiau.

Kol nebuvo biudžeto deficito, nebuvo prarajos. Bet, pavyzdžiui, praėjusiais metais 32 dienas buvo gyvenama skolon: laisvės nuo mokesčių diena buvo gegužės 5 d., o pagal išlaidas – tik birželio 7 d. Taip šį rodiklį skaičiuoja JAV, Didžioji Britanija, Čekija, Prancūzija.

Ši diena – būdas atkreipti dėmesį į mokesčių mokėtoją. Todėl šiemet mes siūlome gegužės 20 d. įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir paskelbtį ją Pagarbos mokesčių mokėtojui diena.

Rodiklį skaičiuojate jau 19 metų, kokią jo dinamiką pastebite?

Palyginti su 2011 ir 2010 metais, padėtis šiemet geresnė – tada laisvės nuo mokesčių diena buvo birželio pradžioje. Tai didelis šios valdžios nuopelnas, nes išlaidos buvo sumažintos 750 mln. litų, o ekonomika, bendrasis vidaus produktas auga ir viešojo sektoriaus išlaidos, palyginti su nacionalinio biudžeto pajamomis, mažėja. Galbūt šiandien mokesčių mokėtojai to nejaučia, bet tikrai pajus ateityje.

Rodiklis atskleidžia ir valdžios išlaidų struktūrą. Kaip ją vertinate?

Matome, kad daugiausia mokesčių mokėtojų pinigų suvalgančios sritys yra socialinė apsauga, švietimas ir sveikatos apsauga – šias sritis būtina reformuoti, ypač socialinę apsaugą, kurioje bėdos yra didžiausios. „Sodros“ reformos laukiame 3,5 metų, buvo nueita priešingu keliu – pakertant pensijų kaupimą, matant tik šiandienos balansą ir nežiūrint į ilgalaikę perspektyvą.

Tačiau pokyčių reikia ne tik šiose trijose srityse, pavyzdžiui, biudžeto išlaidose, ekonomikos srityje dažnai būna įvairios subsidijos arba rinką iškreipiančios programos, už kurias sumoka visi, o jų naudą pajunta tik maža dalis. Tai sukuria terpę, palankią korupcijai.

Siūlėte sistemą pakeisti taip, kad mokesčius už darbuotojus mokėtų ne darbdavys, o pats asmuo. Tai rimtas pasiūlymas?

Taip, norime, kad būtų panakinta iliuzija, jog „Sodros“ mokesčių darbdavio dalį pastarasis moka iš gerų paskatų ar todėl, kad tai nėra asmens užmokesčio dalis. Yra priešingai, todėl viską reikia vadinti tikraisiais vardais ir visa tai perkelti žmogui – tam, kas realiai sumoka tą mokestį. Kai žmonių klausiama, kam jie išleidžia daugiausia pinigų, paprastai nurodomas maistas, komunaliniai mokesčiai, kai iš tiesų didžiausią išlaidų dalį sudaro mokesčiai valstybei.

Straipsnio puslapiai:

- Evelina Povilaitytė

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas